Lūpos
Vieno eilėraščio gėlės
Glosto tavo švelnius kelius
Tamsus švintąs
Žiedlapi nusiblaivančioj saulėj –
Tamsokas odos grynis
Šešėlis ant kaklo
Kaštõninė vaivorykštė
Dūmas sausų spyglių
Mielas sau ir dievams
Kūrinys įstabus
Lietaus nei liūdesio
Neišplaunamas –
Grynumu kvepiąs
Ne rožės – obels
Žiedlapi drėgnoj saulėj
Mano lūpos
Lyg eilėraščio gėlės
Sau ir dievams
Grožiui grįžti
Balsams kalbos tykios
Priešais saulėtą lietų
Jaunutėliam beržyne
Gėlės
Pritemus arba akims tamsoje
Žvilgsnį sugeriant bet migloms
Kuo skaisčiau nusijuokus staiga