Santrauka
Algmar Tarmių rašybos projekto 5-mečiui paminėti
Penkeri metai prabėgo nuo rudens, kai pajudinau tarmių rašto dirvonus.
Ne šiaip akėčiom padraskiau – atverčiau gylio tonus,
Iš ten išaugo stiebas-kitas javo, noko grūdas,
Kai kas naudos net saują prisikūlė, jei panūdo...
Deja, daugumas ir toliau rašo bet kaip, taigi nevykusiai – taip, kad ir gero kūrinėlio grožio neatskleidžia.
Netikėtinai sunku pažadint tinginčius, – tarsi ne ten energijos pupas barstytum. Tiek įdomaus, kad komedijų, kad farso snaudaliai pagamina.
Tai ir priminkim, palinksminkim kaimyną.
Santrauka
Po Don Žuano rapsodijos–simfonijos, epilogas – kukli
SIUITA, dažnai pereinanti į paprastą rondo skercando, – ir tai įtinka žvaliai ironijai. –
.
Ritmas – dažniausiai pieštukinis – dažnutinis, tokio ritmo mėgėjų atgaivai –
Santrauka
Bent jau karšta būdavo.
