BLIUZĖ... TOKSAI

Jo protas siekė daug toliau
Bukos kaip pagirios rutinos.
Neatsikvėpdamas kankinos,
Ir prisitaikė pagaliau.
 
Jinai – skrajojo marių vėjy,
Vos lietės smėlio ar bangų,
Drėgnas miglų spalvas mylėjo,
O perdžiūvo... kad jau baugu.
 
Kuo rezonavo – be vienatvės –
Viens kitame šie žmonės du...
Iš Basanavičiaus jie gatvės
Šalin nuniro tarp namų...
 
Ai, nūdnas nihili, – toliau čia
Nei išdavimų, nei kraujų...
Tik ketveri m. Ir –- širdis tau jaučia?..
Krante šeima – iš keturių... a..?