Santrauka
* Trys užkastieji ženklo akmenys – senovinis būdas žymėti valdų ribas: patikimiau nei koks kuolas įkaltas.
Santrauka
*Septynių brolių. – Baigdavau šienauti, šienas žaiginiuose.
Esimo koordinatėse Erezija – Apreiškimas.
Santrauka
*Taip pat retro – paparčio žiedo – pas pienių laimę, žiedas – grožis.
Santrauka
„Lai džiugina“ – kaip ir Algmar „Dūdelė“ – retrospektyva: iš vasaros atsigręžiame į pavasarį. Tai paparčio žiedas, gyvas, atrandamas.
Santrauka
„Rašykuose“ vyksta tam tikras litratūrinis procesas, susisiekiantis su procesais už tinklapio ribų. Kaip visur ir visada mene ir filosofijoj, kyla diskusijų ir ginčų. Antai, porą pastarųjų metų ten, kaip ir Ž. Žolėj, ir spaudoj bei face, stebėjome suvešėjimą nihilistinių – juodų – aršių nuotaikų. Rašykuose susiklostė tokio stiliaus apibrėžimas: euforizuotas nihilistinis cinizmas – NIHILCINAS.
Natūralu, kad toks stilius ėmė išsikvėpti: iš kriptos pagaliau tenka krapštytis...
Mūsų draugiškoj Žolėj panašių nihilio apraiškų randam, bet nuo ginčų mūsų kūdikišką nekaltybę saugo nevykusi komentarų ribojimo tvarka, o nuo diskusijų – mūsų pačių inertiškumas.
Įdomumo dėlei perkeliu iš ten šią satyrą. Nesekant smulkmenų ne viskas bus aišku. Na, literatūrinės ypatybės vis tiek išliks...
Santrauka
Pirmasis gegužės...
Be kita ko, čia yra banalybių ir klišių efektų studija, – gali būti naudinga: retai kas yra išsiaiškinęs jų reikšmę ir funkcionavimą. Galima diskutuoti.
Santrauka
Šiandien – Kvazimodo Sekmadienis – Atvelykis, mūsiškai.
Tai AT... nuo vaišių, – pamąstykim.
Štai perskaitėme humoreską – linksmą tiek pat, kiek rimtą:
Didesnei garbei Poezijos ir
Rašėjų autoportretų išbaigtumo naudai.
Toliau skaityti skiria Šventoji Motina Bažnyčia – kas parašyta
Pas Šventą Joną XX perskyrime, 19 – 30,
Labiausiai ten intriga apie Tomą Neviernyką, skaitykit
Savo dvasinei naudai
– quasi modo geniti infantes
Santrauka
Apie būdą sulą rauginti po avižom kubile – etnografija.
Ir kitos temos.
Eilėraštis muzikinis, tik ne aliteracijose ta muzika, o kompozicijoj: galima interpretuoti tekstą kaip vieną ištisą humoreską, – semiasi giesmę su kvorta... arba kaip 3-jų dalių išbaigtą etiudą, su lėtesne viduriniąja dalimi. Taip eilėraščiai tikslingai naudoja muzikinių opusų formas.
Toks eilėraštis – iš ateities labiau, negu iš praeities. – Kai nihilcinas nusibaigs (iš nuobodulio), o dekadansas padoriai pasibaigs, va taip ir rašysim, linksmai pasigododami.
Linksmų JŲ – ir po jų linksmų – –
Santrauka
Tiksliau – publicistika, ne muzika nei satyra.
Rašau visaip, kai taip – nepabyra.
