Santrauka:
Apie būdą sulą rauginti po avižom kubile – etnografija.
Ir kitos temos.
Eilėraštis muzikinis, tik ne aliteracijose ta muzika, o kompozicijoj: galima interpretuoti tekstą kaip vieną ištisą humoreską, – semiasi giesmę su kvorta... arba kaip 3-jų dalių išbaigtą etiudą, su lėtesne viduriniąja dalimi. Taip eilėraščiai tikslingai naudoja muzikinių opusų formas.
Toks eilėraštis – iš ateities labiau, negu iš praeities. – Kai nihilcinas nusibaigs (iš nuobodulio), o dekadansas padoriai pasibaigs, va taip ir rašysim, linksmai pasigododami.
Linksmų JŲ – ir po jų linksmų – –
Tokios šaltos, tokios rūgščios
Ir taip gaivios sulos,
Kaip tą pavasarį, jau niekad...
Nors aviža kilos
Blyškiuosius daigus, ners šaknis,
Nors žalsvą putą klos,
Nebepasems ranka tokios pavasario giesmės
Iš kubilo tylos...
Ar meilė ta pati, ar grįš
Ir vėl, ir vis tikra.
Žvali pavasarių kaita,
O džiaugsmo tiek – lyg nebėra,
Lyg medžio prieskonis suloj,
Nei taip gaivi nei tyra,
Rasa ant stiklo neskaidri...
Ak tu akie žvaira.
Atsimirksėk. Skobtam lovely
Sula su saule... žiburiai, ir atsispindi
Pumpurai – ir ta pati žalia viršūnė,
Ir akys, lūpos
Saulę geria.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-26 18:21:29
Tėviškės sula pati skaniausia
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-25 15:54:51
labai gražios eilės apie sulą.Sujaudino, pradžiugino.Ačiū.