Tokios šaltos, tokios rūgščios
Ir taip gaivios sulos,
Kaip tą pavasarį, jau niekad...
Nors aviža kilos
Blyškiuosius daigus, ners šaknis,
Nors žalsvą putą klos,
Nebepasems ranka tokios pavasario giesmės
Iš kubilo tylos...
 
Ar meilė ta pati, ar grįš
Ir vėl, ir vis tikra.
Žvali pavasarių kaita,
O džiaugsmo tiek – lyg nebėra,
Lyg medžio prieskonis suloj,
Nei taip gaivi nei tyra,
Rasa ant stiklo neskaidri...
Ak tu akie žvaira.
 
Atsimirksėk. Skobtam lovely
Sula su saule... žiburiai, ir atsispindi
Pumpurai – ir ta pati žalia viršūnė,
Ir akys, lūpos
Saulę geria.