Santrauka:
Šiandien – Kvazimodo Sekmadienis – Atvelykis, mūsiškai.
Tai AT... nuo vaišių, – pamąstykim.
Štai perskaitėme humoreską – linksmą tiek pat, kiek rimtą:
Didesnei garbei Poezijos ir
Rašėjų autoportretų išbaigtumo naudai.
Toliau skaityti skiria Šventoji Motina Bažnyčia – kas parašyta
Pas Šventą Joną XX perskyrime, 19 – 30,
Labiausiai ten intriga apie Tomą Neviernyką, skaitykit
Savo dvasinei naudai
– quasi modo geniti infantes
PRELIUDAS IR HUMORESKA –
* * *
Quasimodo!
Ne satyrà –
Nei surūdijusios vinies, akėtvirbo,
Nei šampalo nėra – schema vien,
Kaip dangun nukakti
Nihilcinukui, –
Atsitokėjusiam – šlapiai – jo mylimų žudynių naktį –
Jis Mūzą mėšle apkabino,
Savo mielą mėšlą jis nuolat mini –
Mėšlą nešiojasi širdy – džinsų kišenėje užpakalinėj,
Ne kažkur nepagarbiai klyne,
Mėšlo... pakrato ir kaimynui.
Tad kaip šiam nihilcinikui nukakt į rojų,
Kai va – nepriima geruoju, –
Nors tu, su mūza mėšle atsibudęs,
Jau rojuje jauties, anie – kol pliksi blūdys...
Nevertina – nors tiek aitraus prikurta mėšlo,
Traktuoja nelyg eilinį nevėkšlą...
Gerai dar, guodžia, dar vilioja Saukos mergos kruvinos ir plikos...
Kad taip per jų mėsas aukščiau įlipus?
Tad traukim nihilcino giesmę nudėvėtą:
Kiekviens nuslys mėšlais į locną vietą.
Kol kas, nors niekas nekankina,
Dar staugiam, sunkiame kančias iš nihilcino:
Galim, pakol velniai nerangūs,
Švirkšt dvokiančiais kraujais į rojaus langus!
Tai štai, skaitytojau, gėrėkis,
Koks prakilnus nihilio lėkis:
Nuo jo mėšlakrūvės arčiau į dangų –
Ten kelkim nihilciną brangų –
Ironijos svertu, su juoko dalba...
Toliau – įstatymas lai kalba!
* * *
Pulkai dangun prasmuks per straipsnį
Viltingą – dvasios ubagų...
Deja, jei savo naudai regsi –
Bepasiremsi juo vargu.
Pabūtum „naivus“ per jėgą,
Bet padirbta ta moneta.
Joje mintis suktoka miega,
Labiau savimonei skirta.
Kad taip įniršus bent, pasmerkus
Šnekas išminčių iš eilės.
Bet ne... Tiek augus, sirpus, tarpus,
Tik pakanta plati gilės.
Žinai mažai. Puiku. Bet va – sumoji
Tą begalybę nežinios.
Drįsk, lįsk – sargyba amžinoji
Sokrato sakiniu tau šnios.
Sukioji straipsnį kaip Tantalas.
Taip patogu, ir štai – ne tau?
Idėjos įvairiausios kalas.
Tai užverčiu, tai vėl kratau.
O pagaliau... Vilties nemeski...
Ir tu, visai kaip tie paiki,
Tie nekalti – jusk, ne supraski –
Savąja išmintim tiki.
Graudensim – gal įleis: – mes, dingos, gimę
sumauto šimtmečio gale
Rachitninkai – su nihilcino
Ir kuprele ir dūdele...
Taaip... nihilcinas – gal padėtų,
Kad ubagystė suspindėtų:
Gal, kad ir koks tu didelis,
TEN patikės – ESI kvailys??
Štai čia landa ir turi būti.
Gudrauti teks nebent truputį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-04-04 06:46:37
Šviesos paieškos - sunkus darbas, kurio mėgėjų, deja, ne taip jau daug. Todėl slysti ant gličių paviršių dabar bevelija kiekvienas, nes tai nebesmerkiama...Putos tapo madingos, o juk su putomis viskas, kas neturi vertės ir išplūsta...Tekstas ironiškas, tačiau kantrybė irgi turi ribas...Todėl suprantu ir palaikau Autorių.
Vartotojas (-a): Jonė
Sukurta: 2016-04-03 22:23:40
Gal nereiktų kalbėti apie tai, ko autorius nesupranta. Siūlau jam rašyti ant popieriaus, po to sudeginti.
Pakartosiu Lango Induso frazę - Norint pasiginčyti reikia turėti su kuo. daugiau rašyti nematau prasmės
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-03 19:45:28
Aš čia šias šnekas išminčių nesupratau. Esu kaltas (t.y. KVAILYS). Ką gi, išsilavinimo spragos...Pagraudensiu. Ir praeis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-03 18:01:58
Nesupratau, kodėl Atvelykį pavadinote Kvazimodo sekmadieniu. Dėl Tomo sekmadienio galiu kai kam priminti. Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos.
Tomas sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą. Niekas nežino, kaip ten ištiesų buvo, nes rašto tada dar nebuvo, o kiekvienas pasakojimas eidamas iš lupų į lupas apauga gandais. Gal Tomas visai nė nekišo piršto į žaizdą.
Tomo sekmadienis yra Velykų atnaujinimas tiems, kurie negalėjo švęsti Velykų.
Šiaip Lietuvoje dauguma vadina Vaikų Velykėlėmis ir skaito, kad tai vaikų šventė.
Kas liečia Saukos mergas, tai tik tiek galiu pasakyti, kad tai nukrypimas nuo normos ribų. Aš jo "šedevrus" mačiau tiktai internete, o antrą kartą ir kitur neturiu jokio noro matyti.