Santrauka:
Algmar Tarmių rašybos projekto 5-mečiui paminėti
Penkeri metai prabėgo nuo rudens, kai pajudinau tarmių rašto dirvonus.
Ne šiaip akėčiom padraskiau – atverčiau gylio tonus,
Iš ten išaugo stiebas-kitas javo, noko grūdas,
Kai kas naudos net saują prisikūlė, jei panūdo...
Deja, daugumas ir toliau rašo bet kaip, taigi nevykusiai – taip, kad ir gero kūrinėlio grožio neatskleidžia.
Netikėtinai sunku pažadint tinginčius, – tarsi ne ten energijos pupas barstytum. Tiek įdomaus, kad komedijų, kad farso snaudaliai pagamina.
Tai ir priminkim, palinksminkim kaimyną.
Rašiau, dildžiau klaviatūrą,
Idant augtų tarmių raštingumas ir išvis – kultūra (tarmiškai –
Prastai kirčiuota...) – ale kam šitos kultūros reikia,
Jei kažkieno ambicijoms – varguolė – ji neįsiteikia:
Tarytum žirniai barška raidės, tik ne žirniai sienon –
Šitie – skradžiai sieną internetu... Pataikė mokslinėn šaltienon!..
Raugina žirnius žodžių ten prof. Kardelis – ir ne vienas,
Betgi neatmuša būrys šis siūlymo argumentais, nei krapšto iš šaltienos,
Anei pakaušius krapšto mokslingus, idant užčiuoptų esmę –
Užtat vežėčias mokslo jų nuo esmės nusukus ienas rasme?
Kiti – Žalioj Žolėj prasmego žirniai –
Čia negerai – kasgi? Ogi –
Kam žirnius tuos kažkas pažėrė pirmas!
Vai situacija nepatogi…
Bent įžūlumas... kas tai matė –
Kaip?.. sklaistytis be žalių aristokratų?
O tie, iš tikro nusipelnę, tuom kilmingi –
Kaip ir anas profesorius mokslingas, šitie irgi – kadgi protingą nors žodelį...
Kodėl elitas šis rašybai tai šauniai pritart negali?
Bet ne – geriau, saugiau jiems susisukus patylėti,
Negu galvot ir skverbtis pro logikos rėtį.
Kai pats netuoki, nei suprast stengies, kas tokio gera ten ar nevykę –
Ką jau sakyti:
Logikos rėty rizikuoji plikas likt, brolyti.
Kelinti metai taip, ir nė žodelio
prieš – logiško,
Ir nė žingsnelio
už – suprantančio – draugiško.
Tik neprašampa nieks būty dykai –
Portretai susisukėlių palieka ir juokai –
Palieka, ir tema pusėtinai gera –
Visgi visi mes lietuviai...
Bent satyra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-27 16:35:57
Tarmės yra slidžios, kaip unguriai. Pirma - mokyklose buvo kalama į visų smegenis literatūrinė kalba, kuri automatiškai po truputį keitė tarmes net sėslaus jaunimo tarpe. Antra - gyventojų (ypatingai jaunimo į aukštąsias mokyklas ir technikumus) migracija iš kaimų į didžiuosius miestus. Sakykite kiek pavyko sutikti institute tokių, kurie stengėsi pasirodyti, kad jis iš kaimo?
Dar, kokia čia tarmė: ok, pardon... dar teko Kaune girdėti "Puidzim do turgus, kupim gaidziukas. Gaidziukas ni spieva, ni lasa: čieba papjauc (kokia čia tarmė?).
Na, apie Vilniaus tarmę istorija nutyli. Į ministerijas ir kitas valstybines įstaigas sugužėjo tiek tarmių propaguotojų iš visos Lietuvos, jog ten gavosi toks mišinys, kad neina atskirti, kokia tarme kalbėjo jų tėvai.
Mano nuomone yra kur kas svarbiau lietuvių kalbą išlaikyti. Skrendant į Vilnių, lietuviškai kalbėjo tiktai lėktuvo ekipažas (angliškai bei pakartodavo lietuviškai) ir vienas kitas keleivis, o kiti įvairiausiomis kalbomis, daugiausia buvo rusakalbių.
Atsiprašau už mano tokią nuomonę (ne patriotišką merdinčioms tarmėms).
Laukiu iš visų pusių pylos ir pasmerkimo.