Samanotas, blausų pavasario rytą
Grįžo rudeninis dėdė maudulys.
Kažkas kažkur ne taip padaryta.
Ratuos kažkoks pagalys.
 
Negalįs jautiesi paskristi
Neharmoníngas plikas varniokas žemai po lizdu.
Gaila, kad taip. Bet vysta
Aitrių jausmų dilgynai. Vien nuobodu.
 
Dedu save į lizdą
Ir pametu. Kliūva ratuos lazda.
Padžiauti ritmai vos bruzda,
Vos brinksta, néplazda.
 
O bunda vėjas. Pabosta
Patsai nuobodulys.
Saulė pramerkia bluostą.
Lūžta pats pagalys.