Santrauka
Galvokite, žmonės, apie Dievą ir duoną,
Bet nepamiškit kol esam gyvi:
Supermašinos niekada nesidvejina,
Žemė neturi nei pradžios, nei pabaigos.
Žmogaus smegenys — kaip tai maža.
Reikia, kad kas nors mylėtų ką nors.
Grigorij Poženian
Vertimas mano
Santrauka
Nikolajus Gumiliovas (Николай Степанович Гумилев)
1886 04 03 – 1921 08 26
Rusijos poetas, vertėjas, kritikas, poezijoje akmeistinės srovės pradininkas, keliautojas, karys. Gimė netoli Sankt Peterburgo laivyno gydytojo šeimoje, augo Carskoje Selo, nuo 1895 m. gyveno Sankt Peterburge, o 1900–1903 m. – Tbilisyje, kur miesto laikraštyje 1902 m. išspausdino pirmą eilėraštį. Studijavo Paryžiuje ir Sankt Peterburge, 1909 m. pasipiršo Anai Gorenko (Achmatova), o 1910 vedė. 1911 m. subūrė „Poetų cecho“ ratelį. 1914 m. patriotininių jausmų skatinamas savanoriu išvyko į frontą, apdovanotas dviem Georgijaus kryžiais, švento Stanislavo ordinu.. Po sovietinio perversmo Rusijoje 1921 m. rugpjūčio 3 d. N. Gumiliovas buvo areštuotas ir uždarytas į Kronštato tvirtovę, o rugpjūčio 24 d. jam skirta mirties bausmė. Rugpjūčio 26 d. kažkur Peterburgo apylinkėse jis buvo sušaudytas. 1991 m. poetas N. Gumiliovas buvo reabilituotas kaip nekaltai sušaudytas vienas iš daugelio Rusijos inteligentų, jo kūrybinis palikimas tapo atviras plačiajai visuomenei.
*akmeizmas (gr. akmē – smaigalys, viršūnė, klestėjimas), 20 a. 2 dešimtmečio rusų moderniosios poezijos srovė. Dar vadinama neoklasicizmu, klarizmu, adamizmu.
*Eilėraštis „Girtas dervišas“ parašytas persų poezijos motyvais ( atstovai Omaras Chajamas, Rumi). Čia vyno gėrimas reiškia „meilės vyną“, „gyvenimo džiaugsmą“
* Nikolajaus Gumiliovo poezijos rinktinė „Paklydęs tramvajus“ (leidykla „Kalendorius“, vertė poetas Gintaras Patackas). Rinktinėje yra 39 eilėraščiai iš įvairių garsaus sidabro amžiaus rusų poeto akmeisto N. Gumiliovo (1886–1921) poezijos knygų. Naujosios knygos anonse pažymima: „Šios poezijos rinktinės eilėraščiuose skaitytojas galės pajausti akmeistų individualizmą bei estetizmą.“
* „Ta kvailutė krūtinėj širdis....“ „Это глупое сердце в груди...“ Eilutė iš N. Gumiliovo dramos „Gondla“
Santrauka
Mane žavi rusų „sidabrinio amžiaus“ poetų trisdešimtmečių Nikolajaus Gumiliovo, Sergejaus Jesenino kūrybos ir gyvenimo tragizmas. Nikolajus 1921 metų rugpjūtį sušaudytas čekistų, egzekucijos vieta ir kapavietė nežinoma, Sergejaus tragiška mirtis ligi šiolei Rusijos visuomenę nepaprastai domina ir kelia pagrįstas diskusijas, nagrinėjamos net dvylika mirties versijų. Rusų pravoslavija savižudybę traktuoja kaip didžiąją nuodėmę. Pristatau savo bandymą prakalbinti Jeseniną lietuviškai. Suprantu, jog originalo negali pakeisti net labiausiai pavykęs vertimas.
Santrauka
Visi mano dievai, visos mano dievybės yra ten, laukuose ir giriose, kalvose ir debesyse. O jeigu kas mane vadina ateistu, tai jau ne mano bėda. Aš nesu joks ateistas ir netgi visai nejuokaudamas tą Gyvosios Gamtos Galybę, kuri man dovanoja absoliučiai viską, vadinu Senuoju Šeimininku – čia iš Faulknerio – arba Senuoju Sodininku.
„Mano dievas yra šio pasaulio dievas“
„Šiaurės Atėnai“ 2010 05 14; 2010 05 21
Giriamasi, kad jausmų suvaldymas yra didžiulis auklėjimo ir civilizacijos laimėjimas. Tačiau mūsų mechaninė civilizacija, tiesiog agresyviai tramdydama jausmus, juos arba sunaikina, arba juos paverčia išsigimėliais. Tokie išsigimę jausmai kaip tik ir nukreipti ne į konkrečias juslines būtybes, o į abstrakčius siluetus. Visa, per ką natūraliai atsiveria žmogaus širdis, vadinama sentimentalumu arba romantika. Šitaip ir dar tūkstančiais pavidalų triumfuoja abstrakcijos stabas kasdien plėsdamas savo garbintojų gretas.
(Arvydas Šliogeris „Konservatoriaus išpažintys“ psl. 195-196)
Dabar man atrodo, kad vienintelė meilė, tegul ir menkiausias jos trupinėlis, tegali pateisinti šią bekraštę, tyvuliuojančią pasaulyje skausmo jūrą. Aš neįgaliu įsivaizduoti jokio kito paaiškinimo, esu netgi įsitikinęs, kad jokio kito paaiškinimo ir neesama, kad jeigu pasaulis tikrai, kaip sakiau, sukurtas iš kančios, tai sukūrė jį meilės ranka, nes jokiu kitu keliu žmogaus siela, kuriai ir yra sukurtas pasaulis, neįstengtų pasiekti visiško tobulumo.
Ten, kur kančia, ten šventa vieta. Kada nors žmonės supras, ką tai reiškia. Tol, kol jie nesupras, tol jie nieko nežinos apie gyvenimą.
Oskaras Vaildas
Mes visi ateiname iš savo vaikystės.
Antuanas de sent Egziuperi