į gruodą į sniegą į speigą
užaštrinu liūdesį lyg ietį
juk tai laikina pavirs į nieką
vos pajutus menką šilumos kiekį
į vasarą į vakarą į lietų
suvilgysiu liūdesį lyg žiedą
kad jis nevystų kad žydėt galėtų
kai saulė į tamsumas nurieda
į erškėtrožę į žodį į grožį
panersiu liūdesį lyg žaizdą
lai negyja lai tvinkčioja lai gožia
atsivėrusi kurti bedugnė spengia
į praeitį į ateitį į neviltį
sugiltas liūdesiu brendu
pasaulio atminty vien Kristus
į mirtį žengia liūdesiu giedriu
Ražas
2021-01-15 14:58:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2021-03-28 13:42:18
liūdesiu giedriu į mirtį...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2021-01-16 07:51:24
Dabar tikrai liūdesio dienos, tačiau net išdidžioji žiema savo grožiu mus nori prikelti iš liūdesio. Šiomis dienomis glauskimės prie gamtos, prie mažyčių mūsų draugų prie artimųjų, kad ir kur toli bebūtų, glauskimės prie maldos, prie knygos ir prie mūsų mažyčių eilių. Dar rašom, tai žinia,kad mes dar gyvi, kad siela ir dvasia dar gyva.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-01-15 21:51:16
Reikia liūdesį ginti į šalin, kad būtų galima dar pasidžiaugti gyvenimu. Siela tegul džiaugiasi tik pozityviomis mintimis. Kiekvieną rytą, atsibudus, padėkoti gerajam Dievui, kad pragyvenom dar vieną dieną.