į gruodą į sniegą į speigą
užaštrinu liūdesį lyg ietį
juk tai laikina pavirs į nieką
vos pajutus menką šilumos kiekį
 
į vasarą į vakarą į lietų
suvilgysiu liūdesį lyg žiedą
kad jis nevystų kad žydėt galėtų
kai saulė į tamsumas nurieda
 
į erškėtrožę į žodį į grožį
panersiu liūdesį lyg žaizdą
lai negyja lai tvinkčioja lai gožia
atsivėrusi kurti bedugnė spengia
 
į praeitį į ateitį į neviltį
sugiltas liūdesiu brendu
pasaulio atminty vien Kristus
į mirtį  žengia liūdesiu giedriu