į gruodą į sniegą į speigą
užaštrinu liūdesį lyg ietį
juk tai netikra pavirs į nieką
vos pajutę menką šilumos kiekį
 
į vasarą į vakarą į lietų                                                                 
suvilgau liūdesį lyg žiedą
kad jis nevystų kad žydėtų
kai saulė į debesį nurieda
 
į erškėtrožę į žodį į grožį
paneriu liūdesį lyg žaizdą
lai negyja lai tvinkčioja lai gožia
atsivėrusį kurti bedugnė žeidžia
 
į praeitį į ateitį į atmintį  
sugiltas liūdesio brendu         
pasaulio atmintyje vien Kristus
ant Golgotos žengia liūdesiu giedru