Santrauka:
Mane žavi rusų „sidabrinio amžiaus“ poetų trisdešimtmečių Nikolajaus Gumiliovo, Sergejaus Jesenino kūrybos ir gyvenimo tragizmas. Nikolajus 1921 metų rugpjūtį sušaudytas čekistų, egzekucijos vieta ir kapavietė nežinoma, Sergejaus tragiška mirtis ligi šiolei Rusijos visuomenę nepaprastai domina ir kelia pagrįstas diskusijas, nagrinėjamos net dvylika mirties versijų. Rusų pravoslavija savižudybę traktuoja kaip didžiąją nuodėmę. Pristatau savo bandymą prakalbinti Jeseniną lietuviškai. Suprantu, jog originalo negali pakeisti net labiausiai pavykęs vertimas.
Не жалею, не зову, не плачу,
Все пройдет, как с белых яблонь дым.
Увяданья золотом охваченный,
Я не буду больше молодым.
Ты теперь не так уж будешь биться,
Сердце, тронутое холодком,
И страна березового ситца
Не заманит шляться босиком.
Дух бродяжий! ты все реже, реже
Расшевеливаешь пламень уст
О моя утраченная свежесть,
Буйство глаз и половодье чувств.
Я теперь скупее стал в желаньях,
Жизнь моя? иль ты приснилась мне?
Словно я весенней гулкой ранью
Проскакал на розовом коне.
Все мы, все мы в этом мире тленны,
Тихо льется с кленов листьев медь…
Будь же ты вовек благословенно,
Что пришло процвесть и умереть.
1922 г.
Kam gailėtis, šaukti, ašaroti,
Tai praeis kaip migla nuo obelų.
Vystantys rudens variu užkloti,
Man jaunam jau būti per vėlu.
Tu dabar pavargus ir pailsus,
O širdie, šaltuko paliesta,
O šalie, beržyno žalio šilko
Baso neviliosi braidžioti rasa.
Vis rečiau rečiau dvasia klajūno
Sielą žadini prabilti eilėmis,
Dar jaunystės prarastas gaivumas,
Jausmų pilnatvė ir akių ugnis.
Vis menkesnės tapo mano godos,
Galbūt tik sapnas jog aš gyvenau.
Ankstyvą rytmetį, man rodos,
Ant žirgo rožinio prašuoliavau.
Laikini visi mes čia po saule,
Tykiai liejas auksas nuo klevų...
Tebūnie palaimintas per amžius
Kas žydės ir išeis mirties keliu.
Ražas
2021-04-22 16:25:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2021-04-23 17:54:47
Kiekvienas laikmetis turi savo genijus ir kuo jis sunkesnis, tuo poezija sodresnė
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-04-23 12:04:55
Tai buvo laikotarpis, kai buvo prarasta daug talentingų žmonių.
Abiejų labai lyriški S. Jesenino eilių vertimai.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-04-22 22:19:01
Atsiprašau, ir aš su savo trigrašiu - 2019 šias eiles esu mėginusi išversti:
Nedejuoju, nešaukiu, neraudu -
Obelų baltų praeis migla.
Kai iš lėto vysti - nebeskauda.
Jau nebūsiu jaunas niekada
Tu, širdie, dabar žinai kaip būna,
Po šalnos - žolė nesužaliuos
Ir beržų šalis baltakartūnė
Basomis bastytis nevilios.
Vis rečiau liepsna užlieji lūpas
Tu, klajūne nerami dvasia,
Potvyniai jausmų ramiai nuslūgsta
Ir ugnies nelieka akyse.
Tai dabar jau džiaugtis negalėsiu
Savo norais? Ar susapnavau,
Kad pavasarį ankstyvą ,šviesų
Ristūnu rausvu prašuoliavau?
Mes visi čia laikinai atėję,
Klevas lapų varį lieja greit.
Ak, palaiminti, kas žemėje suspėjo
Skleistis, sužydėti ir išeit.
Dar kartą atsiprašau, malonu, kad žavitės šiuo tragiško likimo poetu, nudžiuginote.