Santrauka:
- Tušti tavo Šklėriai. Ė, nekalbėk apie juos, nes tik susigraudensi. Bet kodėl klausi, ar noriu pamatyti? Aš juose nemažiau laiko praleidusi, kaip karieta „Dženė“.Santrauka:
- Pagarba, meilė protui reikštų pagarbą ir meilę blakei. Dabar toks dalykas mane šiurpina, bet logika veda pagarbos Gražuolei keliu.Santrauka:
- Aaaa, proto sūnus! - pašvokšdamas žodžius, pasakė Vidinis. - Galėjau, žinoma, susiprasti, jeigu jam prireikia perrašyti apsakymus, kad „skambėtų kuo neliteratūriškiau.Santrauka:
Nežinodama Mišelio Montenio esė apie „Melo atpažinimą“ turbūt nebūčiau taip gražiai pakalbėjusi ir apie poetą Pindarą.Santrauka:
- Ačiū, Gražuole. Kai Dievas ar bent dangus su tavimi, išnyksta tavyje blakė, - pasakė Vidinis.Santrauka:
„Jis kažką panašiai kalba apie žodį, kaip aš mąstau apie dangų“,- pagalvojau, bet būti danguje man atrodė geriau, negu su Vidiniu samprotauti apie žodžio galias.Santrauka:
- Jie nori dangaus, bet užgrobti negali. Mes irgi negalime užlieti pragaro kažkada sau tapačių angelų krauju. Bet būna, kad pasigailiu, jog kalavijo nenuleidau Šėtono mirties valandai atsiminti.Santrauka:
- Prisėskim. Dabar jau prisėskim, - pasakė ir, paėmęs už rankos alkūnės, lydėjo į salės gilumą.Santrauka:
- O, te jos prapuola, užmiršties dulkės! Atleisk, tėve. Ir jūs, kas čia bet kada sėdėjote ant šitų ilgų suolų.