Dėl bažnyčių tikra tiesa, nes tai tik namai į kuriuos galime ateiti, kad Dievas būtų arčiau, bet tikras Dievas pas kiekvieną širdyje, aišku jei žmogus dar širdį turi, nes yra ir neturinčiu, tiesiog dvasios ubagų. Daug paslapčių pačiam žmoguje yra

... o kai mūsų kalbos erdvę dar kemša visas pasaulis... taip ir dūstam gimtąja neprašnekę

Gaila, kad mūsų kalboje vis daugiau ir daugiau įsigali sulietuvinti tarptautiniai žodžiai, užslėpdami ištisus gyvųjų žodžių lizdus, kai iš gimtosiso kalbos belieka bendrinė, kaip sunku išmokkti jos plonybių...Tai tik toks visiems žinomas pagraudenimas. Va ir pas Tave, Dzieduli,įsigalėjo "transformacija", nesakau kad tai blogai ar negražu, bet kiek ji lietuviškų jau negyvų žodžių užgožia...
Bažnyčių Vilniuje daug, bet juose vienas Žodis, tik aiškinamas skirtingai. O tai jau įnoringa žmogiškoji padermė: kas teisus, kas teisingesnis, kieno tiesa viršesnė, kas aukščiau dangaus...o jis visiems vienodas...

Įdomūs pastebėjimai: „kai Dievas ar bent dangus su tavimi, išnyksta tavyje blakė“, „Dievuli, tu vienas, o bažnyčių Vilniuj daug. Pranešk, kurioje esi“. Gal nė vienoj bažnyčioj Dievo ir nėra... Tikras Dievas yra žmoguje. Tai toks žmogus – tikroji bažnyčia (?)

Žemiau tokie išsamūs, taiklūs, mintingi komentarai, kad ir pridurti ką sudėtinga. Aišku tik viena, Jūsų Žodis, ta ar kita forma - praturtina sielą. Galbūt, kad jame Mintis ir Siela - atviri? Gal būt, kad kalbama apie dalykus, kurie normalaus Žmogaus Viduje turi krebždėti tik ne visuomet surandami TIE Žodžiai - Vidinio balsui išreikšti? ".... gumos pricipas..." - gan taiklus pastebėjimas, keliantis daug minčių.

...žaviuosi kūrinio gelmės spalvomis ir savitumu...