Man šį tematika labai artima, nesu perdaug tikinti, net nežinau ar tikinti, bet kai perskaitau jūsų kūrybą tikrai turiu apie ką pamąstyti...

„kad viskas būtų neaiškiau“. Visa krikščioniškoji religija šituo remiasi. O jei pasidarytų aiškiau, religija žlugtų. Tokie jau tie žmonės. Vis pasikliauja vaizduote.

sutikčiau ir aš taip snūstelt... su arkangelu pakalbėt...

O aš popietės pasnūduriavime visada skubu, krinta iš rankų darbai ir įrankiai, tampu niekur nespėjančiu nevykėliu, vis kažko atsiprašinėju, pažadintas dar ilgai negaliu išsivaduoti iš apėmusio nerimo. Žodžiu, sapnuoju snūduriuodamas žemiškus dalykus, dangus ir jo gyventojai, kaip ir pragaro atstovai nelanko. Matyt, esu nei šventas, nei nuodėmingas, toks žemės kirminėlis, dulkelė Visagalio delnuose, prėskas subjektėlis. Patiko Jūsų sklandžiai narpliojamos sapno vingrybės.

...deja gaila kai pribundama iš gražių sapnų, na su tuo šiferiniu stogu, patiko, gera po tuo stogu, gyvenimas verda.Patiko.