Santrauka:
Buvo gera kaip žodyje, muzikoje, kaip išdejuotoje tyloje, kančioje, kaip palaimos ar dangaus lašelyje.Santrauka:
Gerai, Šventoji. Kalbėk, kas ant seilės užeina, bet labai nekantru, ką tu sumaniusi. Ir kalbėk garsiau, ne kuštėdama.Santrauka:
\"cigarete nakties veidą // iki skausmo sudraskyk\" (Harker)Santrauka:
Duok Dieve, kad visi taip išprotėtųSantrauka:
tiktai rėmas liko, // tik kad nepamirštum...Santrauka:
Šviesa saulę // paliko – – – (Dangūs)Santrauka:
- Yhahaha! –nusižvengė atleistas iš pakinktų ir ienų vergovės ir jau kaip žmogus žmogui: - Ne kurčias. Dar girdžiu. Gera kava, Pranuci. Pasakyk jam. Gali juk būti, kad jis mane girdi tik kaip arklį.Santrauka:
- Mačiau, vežėjau, kaip supykęs daužei veidrodį. Sveikinu, - pasakė ir nutilo, laukdamas ką pasakysiu. Kaip ir aš, jis puikiai žinojo, kad tie žmogaus atspindžiai esmingesni, kurie parodo ne jo paviršinį, išorinį atvaizdą, kaip, sakykim, fotografija, o jo vidų.