pakalbėjimai šiaip

be progos
ir kam leisti pinigus
nenumatyta nenumatyta
čiupinėdama skarmalyne
moterėlė pakabintus marškinaičius
šūkčioja o iš paskos jai kitos
iš pietų aš
ryškumas it papūgas traukia
apsirengiau nuo pirštų galiukų visa
atkartoja trečia
kudakuoja trise

laikas visų skirtingai pažymimas
antai kalendoriuj
vis dar 13 sporto salėje
pulmunologei tik 12
ir ji suka galvą kur sesutė padėjusi
50 formos lapuką
kuriame pasirašoma už mokamus tyrimus
mokytojai liepos 6 nei darbo
nei nedarbo diena
kai išėjo į pensiją
kurie metai ir kuris mėnuo klausia statybininkas
liepos 16 liepos 19 20
rytoj 15:35 odontologė patikrins dantis
ketvirtadienį tyrimų atsakymai
penktadienį šeštadienį
laikas sukišamas į autobusą
paskui į automobilį
telefoną
lovoj užsūpuojamas snaudžia
kol vėlei imsiąs skaičiuoti

 

ką jauti
tave

nesusiturint iššliurksi
dvi melo katastrofos
kurių abiejų žmonos žuvo
automobilio avarijose
vieno prieš šešerius
kito prieš ketverius metus
vienas augina berniuką
gražutis
kitas gydytojas ieškantis
moters draugijos
abudu paklausia iš kur
ir kiek metų
tik atsakai skiriasi
metai tik skaičius
kodėl klausi seno žmogaus
jis nenori kalbėti apie skaičius
sutapimai melu atsiduoda

dievo kalba įspausta į paauksuotą
mentelės įrašą
kurį pastebi lipantis ant jo delno
kai sutrupa laiptai


 

tm ms
ylėti eilė
tylėti
seilė
nutįso tysant
kaime hamake
sūpuojantis
garbaniams debesėliams
tavo plaukuose

kokia ji bus
mirties vardu užsivadinus
skausmingai gelianti į riešą

nušaldanti
ir merkianti lyg rūbą
vokus užlenkianti
prieš gličiu gyvatės liežuviu apseilėjus
kaip išskyras išleidusi
palieka atėjimo dvoką
kaulėtais dilbiais susidauždama
medžiuose išnyksta
prisitaikius kūno spalvą

jis pasakė
kokia tu graži
atsisukus
kai miegi
kai išvirtę papukai

galvoju
per sapną

kitukart
sms žinute
kaip ne darbas
galvoj
tik gulėt apkabinus
tavus papučius

ir iškėlęs aukštai
taip kad šlaunys apglėbė
liemenį lūpom susiglaudė

nu si vylimai
ištįstantys už horizonto
kur galėjo būti prabėgę šernai
ir pilvas it guminis leisdamasis
traukia
nuo to kas tikro dar galėję atsitikt
svareliai užrišti ant kojų pirštų
nebepakilt
kol kybantys kybot pavargs
išsemt iš neišsemiamo.ir kam
jei pro rėtuvę visa išplaukia

kai myli rūpiniesi
ar marškinėliai ne išvirkščiai
apsirengti
palieki pusė porcijos pietų
užmigti negali kol nesugrįžta

kai trūksta stiklas
jo įtrūkių dalelės
tos kurių trūksta kiekvienai
kad sudarytų
vienį

tu toks mažas

nematomas draugas

į grūdelį virtai

užriedėjai už sofos

lyg nudrožtas perpus nedidukas pieštukas

kuris gaudant išsprūdo

ir paniro į dulkiną sluoksnį

jį ištrauksiu

nuvalysiu

kad pieštų

daug grūdelių

nubirsiančių dirvon