o kad niekad nebūčiau gimus
jei tik

kas nutiesia takus į šulinius
kir girdėti įkrintančio akmenėlio balsas
Atspindys jo beveidis
neturintis latakų nutekėti lietaus vandenims
ir kai pila jūros vandenį
palieka druskos nubalintą ruožą
ar prisimins metaliniai sūrį tekančio
kai nugaruos kaip lašai nuo sudrėkusios odos

lipt į pušis kankorėžiais
nurėžiant bene ketvirtį
ir priklijavus prie kad
atitoltų tas kuris priartėjęs
tiek jog žiaugčioja vaiposi
kai glosto vyriškumą
savimeilė
egoizmo plunksnomis
žaidžiant surištą vištą
tik akys atidengtos
kai ji nusirengia
ir traukia įlindusią gyvačiukę
kad indėnai šokantys
ūbauja nevaldydami
nė konvulsijų
nė savęs

sako, jautrumą pridengia
erelio lūšies nagai
suleisti grobin
paruošti smeigti tam,
kurį myli
būna dažnai, pagalvės sumirksta
nuo ašarų kaip trisdešimt penkios
išskalbtos šviesios kelnaitės
o atrastoji trisdešimt šešta melsva
su baltais taškeliais lyg vaiką saldainis nudžiugina

suskaičiuoji dar devynias tamsias kelnytes
tiek jų pakanka pusantro mėnesio negalvoti
apie komfortišką uždangą kurios nesimato
tik žinai ji kaip Dievas yra
kaip Jis pasirodydamas stebina

vyrą kaip šunį
dubenkaulis ir kaulas
patraukia
kaip apvalumais nulinguodama moteris
vedasi už virvutės akis
kolei pranyksta

įerotintame kambary
kuriame močiutę palikusią
šį pasaulį suėdė jos katė
herojus ir per hemorojų
perdurtas per išangę
lig burnos susmigo ant smeiginio
kolei nusibaigė
suprakaituotą jos vaikišką kūną
iš somnambuliško sapno valydama
nedidelių krūtų spenelius
šlaunų vidines dalis ir lašus nuo
gaktos plaukų sugeria rankšluostis
prilietęs kūdikio odą į moterišką brandą
brendančią
ji glaudžias prie nusausintų krūtų ir jaučia liežuviu
kaip kietėja abu miegantys
vis dar nepabudę

praleista daug vietos



užtildytas garsas



tarpuose kaupiasi

kai būtina dirbti

noras ima piešti

stumia noras būtinybę

tat gyvent kaip nori

ori oriu
oru lendančio išsiurbiančio
iš dvigeldžio moliusko perlą
kaip sekretą iš po stiklo
persiko minkšytimu braukti
sučirpti slidumu
per lūpas pirštais
vos pravėrus jas
iš malonumo
maloningam tirpti

aštuonetais keliaujanti
meilė be galinio atskaitos
taško
plintanti energija įelektrina
orą mikrodalelėmis
nuo šių šiaušias plaukai
plaukdami bangelėmis
nešdami virpesius delfinams
perneša elektrinę žinią

iki 77 įrašų liko 10


Pagal Vakarės Aleksandravičiūtės knygą „Gugeliukai“


https://www.youtube.com/watch?v=b5mFyWsYGQY


muzika Kazimiero Viktoro Banaičio „Lietuviškos idilijos“ 
Trio III ir II dalys (1928 m.)

rutulėliai erdvėj
planetos kybančios
išlaikančios dručkius
bepročius skiedras
palaidūnus grįžtančius smiginiu
žemėn
neišspjaunantys 
už eilėraščių rašymą
neišsirašymą