kai stebi save nesantį
tarpe kitų
lyg už sienos pasislėpusį
su apkaustais ir šarvo durimis
lyg presą įtempęs atmuši spyrius
spiriukus žodelius žodelyčius
belyčius laikinus ir tame laikinume įsiamžinusius
nieko nedarantys irgi esti
ir veikiantys kurių nieks neregi
kaip adatą maišą suspaudę jus
išgaudami iš jų vis kitą formą
vienišo keliautojo maniako pakišančio kojas
ilgakojoms didžiakrūtėms dailylentes
(dailias nesubrendusias mergeles) ploščiais apsiaučiantis
siausme ramybės būsenos
su ūsais ir barzda
lazda kai turi perlaužta perpus ketvirtą galą
kai kraštus
kvadratą su sienom keturiom
o namų sienų girdinčių
kaip sienų be namų į narvą gardą neįtilpsiančių
jos išteka ir įteka
jos nedingsta
jei nesti čia
rasti ---

svogūnkubelis suspaustas dantimis

ištrykšta geliančiomis sultimis

ar jis įveiks tuos virusus su atmainom

kai lekia jie nepaisydami plytų namui

pastatyti kaip kūną blogosios

bakterijos sugriauna kaip neparuoštas sutepti

cementui skiedinys

kol kas tik skiedalas pratekąs pro tarpus

jų nesuklijuojąs


kaip obuolį svogūną ėdantį atsikandu

sukramtau ir

praryju

jauti kaip kvepia dingstančiom šmėklom

kai praveri langines būsimų namų

tavo nugara pritraukia rytą pabudusias lūpas
prlimpa prie šilumos kurią skleidi iš po antklodės
magnetu poliai sukimba
prieš pakibę ieškodami kur nusileisti
odos susilietimai iš visapus
kad užuostum kasmilimetrinį jos artumą
ir į atmintis kaip dnr įrašytum
kai nieko nebus ir nebus kas užpildo
pusmetrį lovos
per visą parą ištįsusią
lyg tuščiavidurei dūdelei
švilpaujančiai apie sugrįžimą

mano poezijos pavasari
lyjantis mojuojantis šakomis
šukuojantis debesims plaukus
lyg vagą ar praėjimą perskirdamas
neįžengiamus vandenis
jūras atskirdamas sava gyvastim
pūti
suveldamas žirginėlius nutįsusius
žemėn suvertus papuošalų karoliis
jie juda
keldami sumaištį
tik neįsiskverbia į mažo lokiukio namelį
kur pasiklojęs lovą jis plukdo upely laivelį
trumpas kelnytes siūdinas su kišenėmis laidynėms
rinks voveraites miške
ir jei liuoktels švelniauodegė jis dalinsis
riešutėliais šovinėliais su ja
j

delete
trintukas
šluota
balta švaru

pincetu kaip įaugusį plauką ištraukt diegiantį
nervą dantų
kaip lėkštelių baltų ant stalo
tviska josios baltieji
žirgai kamanom pakaustyti
lekia
per melsvėjančius dangus
akių
kur nutūps paleistieji

jei surastum kur prasideda juosta
išsuktume ir sukarpytų ją padangių žirklės
nebeištraukiu
tik sapnuojas šuniukas
ar mažylė mergaitė kuri pribėgusi puola
ant rankų
krykštauja
nirs už sienos
damutės su skrybėlaitėmis pusnuogės mirkčioja
kai įeina apsirengėlis .džinsuotas susmirdęs
sukumpęs
jos veja jį lauk
į namus pro verandą įeina su pitbuliu toji nuogalė
o paštininkui pameluoju kai adresą rašo
išeinam iš savo kaimynų buto
išjungia sudėtingą sistemą tv
stovi sambūris susirinkusių
kiek iš praeities
o prieky nudrykstąs šaligatvis su
plytinčia vienuma

kad nesušlaptum
ant galvos polietileno maišelis dovanų
treška garsiau
ausyse vanduo lietaus
per vėlai užsimaukšlinai
laukdamas kol atpažins
tave surado
ir tu suradai
kurčnebylis šoka griaudint
o akloji stebi žaibo mirties kilpas

savo mielajam, arba regėti akimis ir širdimi

ir kirvis iškyla
priliestas tavąja ranka
jis rože pavirto
sutirpo lyg žvakė
buvo šviesu
tamsoj
nematyti kur kontūrai
bet kai nušvis mudu būsim greta
kaip kasryt
kaip tą rytą buvai virtęs kvapu
kai liečiau tuščią lovoje vietą

apie begalinę meilę be išlygų, arba usnys nokinančios braškes

avietiniai paukščiai

snapeliais surenka

žiedlapius

jų burnose

sunoks sezamais pabarstytos braškės

Sezanas ranką duos

kapstydamasis iš yrančios liūtų duobės

sezamo vartai tai debesų neregimi kalnai

prasivers į skaistų mėlį

ten lauks ir ji

apšviesta kylančios kasryt

tirštumas užspaudžia vokus

spalvoti lekalai lekioja

plaukai išsidraikę voratinkliais

oro sienas pereina įelektrinti

jiems reikia tekėjimą upėse

suvirpinti srovėmis kaip kūdikį

kenčiantį pilvo skausmus

vežioti po ištuštėjusį miestą kolei aprims

nulips nuo medžių medus

iš ilgesio lipąs šakom

aukštyn ir aukštyn

ir aukštyn

kol ištįs ir nejaus

kaip lygintuvu išlydo pakilusį kalnu

sopėjimą

jis nuslops

ir miegos

ir miegodamas sapną sapnuos

apie pieno upėm atplaukiantį Žilviną

kuris kūnu prigludęs žalčiu

neatsiduos