Santrauka
Triptikas. Čiurlionio to paties pavadinimo trims drobėms.
Iš Pažadų Knygos eilėraštis Nr. 5 Čiurlionio drobių triptikas Mano Kelias vienas iš poetiškiausių Genijaus kūrinių, dvelkiantis švelniu liūdesiu ir giliu susimątymu erdvėje, kuri pakylėta iki kosmoso, atsiveria visoje dramatiškoje nuogybėje.
Santrauka
Diptikas Van Gogo paveikslui tokio pat pavadinimo
Iš Pažadų Knygos. Eilėraštis Nr.4. Man labai artimas Čiurlionis, kiekviena Jo drobė mano jausmų pasaulyje yra virtus eilėraščiu, gilai išgyventu, kurias suskirsčiau į keturias būsimas knygas.Čiurlionio Genijaus Tiesos veidas žėri akinančia spalva, tačiau anapus Ribos JIS nesiveržia. Ir garsai Jo drobėse yra pilni švelnaus liūdesio ir susimąstymo sidabrinių gijų, taip artimų lietuvių liaudies sielai. Vincento Van Gogo gi liūdesys dega, raitosi iš skausmo ties apokalipsės slenksčiu. Jo potėpiai sūkuriuoja, čaižiai spalvos perteikia visą laikinumą, kaip beviltiškai greit viskas prabėga... Vincento dainos varis sminga iki žvaigždėto dangaus tarsi gaudimo aidas iš Anapus. Nežmoniškoje Tiesos nuogybėje, sužydėjęs Kaštonas, Pavasario Medžiai ar Usnė beldžiasi tiesiai į širdį savo iki gelmių jaudinančia šviesa, kurios pakerėta parašiau tiek pat eilėraščių ir Vincento drobėm, ką irgi suskirsčiau į keturias būsimas knygas.
Santrauka
Diptikas, skirtas to paties pavadinimo Van Gogo paveikslui.
Iš Pažadų Knygos eilėraštis Nr.3 Van Gogas į mano poeziją atėjo truputį vėliau nei Čiurlionis, tačiau minties gilumu ir filosifine energija gaivališkai užvaldė mano jausmus lyg srauni kalnų upė.
Santrauka
Eilėraštis iš Pažadų Knygos Nr. 2... Tas svaigusis Gyvenimo Vėjas, tarsi amžinas gyvybės ratas, amžina meilės daina...
Santrauka
Idėja Pažadų Knygos eilėraščius čia publikuoti kilo kažkaip netikėtai, tikiuosi džiaugsis tuo ir pats Žadėtojas, kuriam nepasisekė savo pažadus realizuoti tikrovėje...Tuos kurinius žymėsiu numeriais santraukoje.Taigi :eilėraštis iš Pažadų Knygos Nr. 1. Čiurlionio paveikslui Panas
Santrauka
Tokios vaiskios tos rudenio lygumos... ir žiema bus ilga ir graži, p.Vladai...
Santrauka
Baltos dienos bėga, vis labiau ledėdamos vėjų mariose,bet mus dar šildo prisiminimai neseniai mus palikusio rudenio šiltų saulės atodūsių.
Santrauka
Išmesti atgal į gamtą, esame arčiau Dievo.Gal todėl neįmanomose sąlygose esame pilni gyvybės ir džiaugsmo. Mūšyje už išlikimą kiekviena laimėta diena yra mūsų pergalė, kuri tiesiog kelia mus ant sparnų. Gyvenimo stebuklas nuogas, atšiauriai gražus ir nepakartojamas, slenka pro mūsų sielas visame laukinės gamtos grožyje.
Santrauka
Eilėraštį skiriu tūkstančiams Lietuvos žmonių, kurie patikėję tyra laisve,laukinio kapitalizmo buvo nustumti į savartyną,apgaule,smurtu,klasta iš jų atimant žemę, namus, dokumentus. Apsigyvenę medinėse būdelėse ,kovojo su šalčiu, badu ir visomis beteisių žmonių bėdomis. Man dar pasiseke gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir senolių žemės lopinėlį laukymėje.Taigi su šeima tapome lyg ir jaunieji ūkininkai, taip mūsų laimei per plauką aplenkė ta savartyno dalia.. .Lietuvos įstatymai mano šeimos neapgynė,kaip ir daugybę šalies žmonių, pasmerktų grobstytojų, būsimų didžiųjų žemvaldžių ir milijonierių .Lietuva, kur dingo TAVO ŠVIESA IR TIESA? Bet Viltis ir Tikėjimas Šviesiam Himnui dar musų širdyse liko...
