Atidžiai perskaičiau labai gyvenimišką ir man, Altajaus tremtiniui, įdomų bei prasmingą kūrinį, ne kartą grįždamas tai prie vienos, tai prie kitos strofos ar eilutės, norėdamas jas geriau suvokti, pajusti autorės dvasinę būseną, nekreipdamas dėmesio į eiliavimo "techniką... Nes mane prie kurinio prikaustė ne ji, o mintys, griebiančios už širdies, besiskverbiančios į sielą ir verčiančios mąstyti, svarstyti, lyginti įvairius gyvenimo reiškinius ir žmogaus bei valstybės egzistencijos klausimus, esančius ar nutrūkusius saitus su "Dangaus Kunigaikščiu", su gimtuoju kraštu, su nūdienos realybe. Kaip ir Puella, pritariu Vlabur mintims ir įsirašau eilėraštį, linkėdamas autorei įgyvendinti užsibrėžtą tikslą:-)))
giedrex26
Ačiū p.Vladai,už Ugnies gelmių pajautimą, tai labai malonu. Dėkoju Dievui,kad toje senolių kalvoje ,begyvenant šuns būdelėj, ne tik, kad neužgeso ugnelė toje geležinėje krosnelėje,bet visu smarkumu dargi ėmė šėlti Poezijos liepsna širdy ir Ten pagrinde parašiau Čiurlionio paveikslam eilėraščius,nedaug liko, kad apimtų visą JO kūrybą,ką ir padariau Londone.Taigi DIEVO KELIAI NEŽINOMI..Tikuosi Lietuvai ČIURLIONĮ eilėmis padovanoti gal ne už kalnų, tokiomis keistomis sąlygom rašytą...Bet už tai kokia laukinė gamta supo ten.... čiurlioniškai fantastiška...žinoma galima buvo ir amžinai suledėti,bet neužgeso ugnelė....
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-08-05 23:05:58
Atidžiai perskaičiau labai gyvenimišką ir man, Altajaus tremtiniui, įdomų bei prasmingą kūrinį, ne kartą grįždamas tai prie vienos, tai prie kitos strofos ar eilutės, norėdamas jas geriau suvokti, pajusti autorės dvasinę būseną, nekreipdamas dėmesio į eiliavimo "techniką... Nes mane prie kurinio prikaustė ne ji, o mintys, griebiančios už širdies, besiskverbiančios į sielą ir verčiančios mąstyti, svarstyti, lyginti įvairius gyvenimo reiškinius ir žmogaus bei valstybės egzistencijos klausimus, esančius ar nutrūkusius saitus su "Dangaus Kunigaikščiu", su gimtuoju kraštu, su nūdienos realybe. Kaip ir Puella, pritariu Vlabur mintims ir įsirašau eilėraštį, linkėdamas autorei įgyvendinti užsibrėžtą tikslą:-)))
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-08-05 21:56:59
Pritariu Vlabur. Tikrai kūrinyje galima rasti visko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-05 18:55:34
giedrex26
Ačiū p.Vladai,už Ugnies gelmių pajautimą, tai labai malonu. Dėkoju Dievui,kad toje senolių kalvoje ,begyvenant šuns būdelėj, ne tik, kad neužgeso ugnelė toje geležinėje krosnelėje,bet visu smarkumu dargi ėmė šėlti Poezijos liepsna širdy ir Ten pagrinde parašiau Čiurlionio paveikslam eilėraščius,nedaug liko, kad apimtų visą JO kūrybą,ką ir padariau Londone.Taigi DIEVO KELIAI NEŽINOMI..Tikuosi Lietuvai ČIURLIONĮ eilėmis padovanoti gal ne už kalnų, tokiomis keistomis sąlygom rašytą...Bet už tai kokia laukinė gamta supo ten.... čiurlioniškai fantastiška...žinoma galima buvo ir amžinai suledėti,bet neužgeso ugnelė....