Santrauka
Turbūt visi žino tą jausmą, kai sėdi gamtoje ir pradedi mąstyti apie darną, gyvenimą, mirtį, begalybę ir trečiąjį reichą. Net jei pamąstai, kad būtum galėjęs mąstyti apie tai, automatiškai tampi pamąstęs. Belieka spręsti laiko intervalo tarp sėdėjimo ir pamąstymo svarbą. O laikui bėgant jo daugėja (arba jis didėja) ir vieno, fiksuoto dydžio laiko intervalo svarba tolygiai menksta. Plečiasi ir nyksta.
Santrauka
Vieną tik tabletę mirusios nakties
Ir vienai valandai priglausk į glėbį
Krutančias mintis virpesiu krūties.
Bijai vorų, bilduko? Šauksi tėtį?
Santrauka
Tarp eilučių patartina riaumoti.