medžiai negimdo šešėlių;  medžiai - vėjo atspindys
(šešėlius gimdo šviesa) - o judantys daiktai juos tik judina - stumdo...))

Ta buliaus akis įsitempus, gera, suklupus malda įprastas išsireiškimas (išblaivina, įspūdį išbaido), toliau lyg ir ironijos atsiranda (bent jau tokio atspalvio atrodo romantika šioje aplinkoje), gracija ir strėlė išveda vėl tiesiąja.
Net ir švyturio spiralinį aidą susiečiau su gracijos judėjimu. Tai būtų ašis.
Per daug nenagrinėjant, vaizdas liūdnas. Ne kūrinio, o situacijos.