Grakščiai vingiavo
Podiumo mažylės kojos,
Slėpynių veidas elfo kaukėj
Paslapčiomis šoko
Audringom lūpom,
Akių kampučiais.
Gerta buvo
Vardan meno(?).
Paimt už rankos,
Susiglausti klubais
Nebuvo šansų,
Tad aš savaip paėmęs
Ją bandžiau skaityt.
Radau! Štai guli!
Firminė kepurė,
Net su kvapu
Kažin tai kokio pranašo,
Išminčiaus...
Balsas tarė:
Draudžiama taip nešti kitą žmogų
Užsimetus ant peties,
Sustabdys ir nubaus,
Amžiams surakins.
Bazas
2014-07-13 20:23:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-13 22:29:53
Paslapčiomis šoko
Audringom lūpom,
Akių kampučiais > taip, poezijoje galima viskas. Tačiau šiam įvaizdžiui pristigo taiklumo, nors visam darbui jo netrūksta. Tik vėl pritarsiu Pakeleiviui – painoka.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-13 21:07:36
Vizijos, prisiminimas kažkokios būtybės. Būtų tikras elfas, bet trukdo podiumas, dar ir audringos lūpos – tai būtybę įžemina.
Firminė kepurė nešėjo, kurį aplankė genialios mintys?
Gana klaidu, galbūt yra kokia gili potekstė, bet iš parinktų žodžių nenorom kyla vienas įspūdis: išgertuvės su panele ir paskui elgesio apmąstymai. Pavadinimas į temą.