Santrauka
Rimavimas 1-2-2-1-2 ir 1-2-2-1-2. Skiemenų deriniai – irgi netipiniai (yra porinis su neporiniu kai kur, bet man tai netrukdo – anaiptol...), jei kam įdomu, gali pasiskaičiuoti. Čia toks techninis pristatymas, o toliau – kas kaip supras
Santrauka
Čia yra toks savotiškas žodžių žaismas, kuris (bent jau mano sumanymu) turi prasmę. Tačiau reikia atidžiai pradžioje ir pabaigoje žiūrėti į skyrybos ženklus.
O persikūnijimas iš principo tėra tik kūno pakeitimas – siela (vidus) vis tiek nekinta...
Santrauka
Nereikia suprasti, kad toji moteris mirė. Čia tik atitinkama prasme – šiam žanrui juk būdingas dramatizmas. Nors iš tiesų – jokia čia baladė, taip rašant gali parašyti baladę net ir apie kaladę :).
Kavoti – slėpti, laidoti, kasti į žemę ir pan.
Santrauka
Grįžtu prie to, ką labiausiai mėgstu.
Santrauka
Kodėl tiek pykčio, pavydo? Kai kam tikrai siūlyčiau perskaityti.
Santrauka
Būtent antroje rudens pusėje laidojau ir tėvą, ir motiną... Tuojau bus keturiolika metų, kai mirė tėvas, mamos metinės irgi kitą mėnesį, nors, atrodo, tai buvo tik vakar... Laikas taip greitai bėga, bet tai mums, nes jis yra abstraktus – egzistuoja tik ČIA, o TEN jo nėra. Abu tėvai ilsisi Paparčių kapinaitėse po tuo pačiu kryžiumi.
Pats pavadinimas galbūt ir neatspindi kūrinio minties, nes requiem – malda už mirusius. Tačiau artimuosius aš atsimenu beveik kasdien ir, mano įsitikinimu, tai yra daugiau nei vienadienės liturginės apeigos. Ir nemanau, kad mirusieji laukia gyvųjų... Kita vertus aš norėjau paskutiniais žodžiais pasakyti šiek tiek daugiau.
Santrauka
Parašiau sienlaikraštį, kurį atsispausdinę galit pasikabinti sienos, nes nusibodo lyrika, norisi kažko įvairesnio. Jo rubrikos būdingos visiems mūsų dienraščiams. Atvirai pasakius, nežinau tiksliai, kokio žanro yra ta mano rašliava.
Pavadinimas toks, nes yra po du sakinius dvidešimt du kartus. Kada bus sekantis sienlaikraščio numeris, sunku pasakyti, tačiau pirmą „dvisakinį“ sumąsčiau ką tik:
Artėjant pilnačiai Niujorke vėl pasirodė Betmenas ir visų dangoraižių sienas išpaišė nešvankiais grafiti. Ilgai galvojusi miesto valdžia nusprendė jų nenuvalyti – kad ir ką sakytų žmonės, bet tai – menas!
Santrauka
Pavadinimą galima suprasti dvejopai. Ir, tiesą sakant, abi versijos bus teisingos. Gal per daug tos pačios kalbos dalys rimuojasi, rimas nuspėjamas. Bet, ai, kažkaip pastaruoju metu kitąsyk į tai visai nekreipiu dėmesio.
Drama nuo melodramos skiriasi tuo, kad pastarajame žanre (beje, jis – savotiška dramos atmaina) yra ryškesnė gėrio ir blogio samprata, labiau pabrėžiami kontrastai, daugiau patetikos... Ir nebūtinai liūdna pabaiga.
