Baladė apie kalvį Gervazą

Santrauka:
Nereikia suprasti, kad toji moteris mirė. Čia tik atitinkama prasme – šiam žanrui juk būdingas dramatizmas. Nors iš tiesų – jokia čia baladė, taip rašant gali parašyti baladę net ir apie kaladę :).
Kavoti – slėpti, laidoti, kasti į žemę ir pan.
Nuvytęs vienintelis vazoj
Gvazdikas –
Be savo spalvos...
 
Užmigęs lyg kalvis Gervazas
Prie smuklės ant šieno krūvos.
Išgėręs, kiek buvo įpilta –
Už moterį.
 
Jos –
Jau nėra...
 
Apviltas.
Likimo apviltas –
Juk priekalas raudo žara
Ir kaito be dumplių žarijos,
Kaip niekad liepsnojo ugnis...
 
Ugnis,
Kuri širdį prarijo.
 
Atrodė, pasaulis išnyks –
Jei balsas,
Jei žvilgsnis,
Jei kūnas
Prie moters daugiau nesilies...

Taip būna.
Deja, šitaip būna,
Kai trokšti tik tos moteries,
Kuri kalvėj įkuria žaizdrą
Ir lydos vašku geležis –
Ji buvo vienintelė...
Keista.
.......................................................
 
Nuskynus vos kartą pražys
Ir vys netgi krištolo vazoj
Gvazdikai  
Ugninės spalvos –
Mylės kiti kalviai gervazai
Ir širdgėlą smuklėj kavos...
kaip lietus

2014-10-14 00:04:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-10-14 22:24:41

Taikliai aistra su kalviu surišta... žodžiai lydosi troškimu.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-14 21:21:13

Geras darbas

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-10-14 16:43:23

... ir kalvio širdį sužeidžia žarijos... Puiki baladė.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2014-10-14 12:23:07

hmm pasitaiko. ko tik nepasitaiko ant svieto. ypač gaili rauda prasiveržia išgėrus.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-10-14 09:16:18

Visų vienamylių tragedija. Tik sielvartas nepakavojamas smuklėje...Sudėta meistriškai.