Santrauka
Skaičiau šiandien Salomėja Nėrį. Gal todėl ir tas rimas neįmantrus, ką tik parašiau... Kita vertus stebiuosi, kada kas nors bando aiškinti, kad rimas yra nuspėjamas. Taip – jį galima nuspėti. Galima sugalvoti kokį naujadarą, nes lietuvių kalboje žodžių yra tik tam tikras skaičius. Netgi Salomėjos Nėries eiles galima pavadinti labai paprastomis. O ar tame esmė?
Santrauka
Prasiblaškymui. Be to ir šeštadienis... :)))
Santrauka
Poetą iš didžiosios turėjau ne save omenyje. Ir apskritai niekada nereikia sutapatinti lyrinį herojų su autoriumi, nes, kaip išsireiškė viename komentare Langas Indausas, dar Napoleono betrūksta...
Ir tenesupyksta Viešpats – poetas irgi yra kūrėjas.
Santrauka
O ką čia pristatinėti? Kad „myliu“ ir „tave“ linksniuojama daug kartų? Banalu? Bet tame ir esmė...
Santrauka
Rašytas rudenį, todėl toks...
Nieko nenorėjau nuvertinti arba įžeisti.
Santrauka
Mano tituliniame šiuo metu yra Donaldo Kajoko eilėraštis „Arbatos gėrimas lietuje“. Tai lyg ir atsakymas (na, reikia perskaityti – tada suprasit) gerb. poetui. Tikiuosi, nepalaikys plagiatu ir nereikės teisintis :)))
Santrauka
Neįsivaizduoju, koks tai yra žanras. Galiu tik pasakyti, jog visuose trijuose kūrinukuose – dviprasmybės, dviguba mintis priklausomai nuo to, kaip perskaitysi, kaip norėsi suprasti.
Pavadinimas... Na, jis vienam visiems trims, nes... vienas :)