Kolibriai skraido,
Tyliai leidžias,
Be pėdsakų ištirpsta vandeny...
Tik kai kurie nutūpę medžiuos
Bebalsę giesmę gieda.
Gyveni
Vėl laukimu žiemos,
Nes pirmas sniegas
Lyg rodo –
Buvo purvinas ruduo...
Ir nebelieka nieko nieko,
Ką vėl norėtum pakartot,
Vėl pamatyt,
Vėl prisiliesti...
Bet išgirsti bebalsę giesmę
Ir atsispindi aidu
Tavo pilkas miestas,
Ten kur stiklėjantis vanduo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-12 09:34:19
Ir atsispindi aidu
Tavo pilkas miestas
Ten, kur stiklėjantis vanduo... – tapybiška lyg iš senovinio kalėdinio atviruko.
Vartotojas (-a): Saulės kelias
Sukurta: 2014-12-11 22:03:07
nostalgija lyg paglosto...nuostabu
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2014-12-11 21:58:01
Truputį pasaka padvelkia... Balta spalva kontrastu tam, kas buvo ir gyvenimas žiemos laukimu. Stiklėjantis vanduo. Gražu :)
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-11 21:21:52
Ten, kur stiklėjantis vanduo... žiauriai gražu!!!!!!!! :) .
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2014-12-11 21:03:13
Liūdesiai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-11 16:49:49
man čia dvelkia trapumu mūsų egzistencijos, gyvenimo prasmės...
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2014-12-11 12:26:43
GRAŽUS EILĖRAŠTIS
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-11 08:51:37
Man kažkaip paskutinis posmas truputį numuša eiliuko dainingumą, bet man, kaip žinai, viską noris sudainuot... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-11 02:04:22
...gražus tas sniego laukimas...su švelniu trapiu lūdesiu toks...poetiškas...