Veidrodis

Kolibriai skraido,
Tyliai leidžias,
Be pėdsakų ištirpsta vandeny...
Tik kai kurie nutūpę medžiuos
Bebalsę giesmę gieda.
 
Gyveni
Vėl laukimu žiemos,
Nes pirmas sniegas
Lyg rodo –
Buvo purvinas ruduo...
 
Ir nebelieka nieko nieko,
Ką vėl norėtum pakartot,
Vėl pamatyt,
Vėl prisiliesti...
 
Bet išgirsti bebalsę giesmę
Ir atsispindi aidu
Tavo pilkas miestas,
Ten kur stiklėjantis vanduo...
kaip lietus

2014-12-11 00:04:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-12-12 09:34:19

Ir atsispindi aidu
Tavo pilkas miestas
Ten, kur stiklėjantis vanduo
... – tapybiška lyg iš senovinio kalėdinio atviruko. 

Vartotojas (-a): Saulės kelias

Sukurta: 2014-12-11 22:03:07

nostalgija lyg paglosto...nuostabu

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2014-12-11 21:58:01

Truputį pasaka padvelkia... Balta spalva kontrastu tam, kas buvo ir  gyvenimas žiemos laukimu. Stiklėjantis vanduo. Gražu :)

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2014-12-11 21:21:52

Ten, kur stiklėjantis vanduo... žiauriai gražu!!!!!!!! :) .
 

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2014-12-11 21:03:13

Liūdesiai...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-12-11 16:49:49

man čia dvelkia trapumu  mūsų egzistencijos, gyvenimo prasmės...

Vartotojas (-a): vaidilutė

Sukurta: 2014-12-11 12:26:43

GRAŽUS EILĖRAŠTIS

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2014-12-11 08:51:37

Man kažkaip paskutinis posmas truputį numuša eiliuko dainingumą, bet man, kaip žinai, viską noris sudainuot... :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-12-11 02:04:22

...gražus tas sniego laukimas...su švelniu trapiu lūdesiu toks...poetiškas...