Persikūnijimas

Santrauka:
Čia yra toks savotiškas žodžių žaismas, kuris (bent jau mano sumanymu) turi prasmę. Tačiau reikia atidžiai pradžioje ir pabaigoje žiūrėti į skyrybos ženklus.
O persikūnijimas iš principo tėra tik kūno pakeitimas – siela (vidus) vis tiek nekinta...
Liekanos niekieno...
Mano? Ne – tavo!
 
Dieną išniekinę,
Naktį apgavę,
Mintį išsuodinę,
Žodį išmetę
Rangėmės gluodenais
Po Dievo batais.
 
Klaupėmės,
Kėlėmės,
Ėjom,
Nes lemta...
Žvakę – tik Vėlinėms...
 
Karstui po lentą
Nešėme artimui,
Užkasėm svetimą –
Dangų išardėme...
 
Akmenį radom,
Ant kaklo rišome,
Stūmėm į upę...
Nuodėmės – ližėmis...
 
Argi tai rūpi?
Klaupėmės,
Kėlėmės,
Ėjome...
 
Kritom.
Kas dieną Vėlinės,
Darganos ryto –
Žemę pasiekėme...
 
Nieko negavę:
Liekanos niekieno?!
Mano – ne tavo!
kaip lietus

2014-10-15 00:03:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-10-16 13:04:37

Eilės giliam susimąstymui...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-15 17:39:47

Labai stipru ir įtaigu.Ačiū Jums.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-10-15 13:52:28

Stipru...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-10-15 10:41:14

Skaudu, bet teisinga.