Liekanos niekieno...
Mano? Ne – tavo!
 
Dieną išniekinę,
Naktį apgavę,
Mintį išsuodinę,
Žodį išmetę
Rangėmės gluodenais
Po Dievo batais.
 
Klaupėmės,
Kėlėmės,
Ėjom,
Nes lemta...
Žvakę – tik Vėlinėms...
 
Karstui po lentą
Nešėme artimui,
Užkasėm svetimą –
Dangų išardėme...
 
Akmenį radom,
Ant kaklo rišome,
Stūmėm į upę...
Nuodėmės – ližėmis...
 
Argi tai rūpi?
Klaupėmės,
Kėlėmės,
Ėjome...
 
Kritom.
Kas dieną Vėlinės,
Darganos ryto –
Žemę pasiekėme...
 
Nieko negavę:
Liekanos niekieno?!
Mano – ne tavo!