Santrauka:
Grįžtu prie to, ką labiausiai mėgstu.
Nulis lietus,
Kaip lyja vienąkart gyvenime.
Išeisi palaidais plaukais, basom...
Ak, tik nereik,
Nereikia šito nerimo –
Kodėl verki? –
Geriau dirva alsuos.
Tai kas, kad paskutinis –
Kvepia mėtos
Net ir tada, kai tu jų nematai.
Juk suksis planeta,
Nes sukasi planetos,
Nors tau atrodo –
Stovi vietoje
Tiktai...
Nulis lietus.
O jis tikrai sustoja,
Kai baigiasi lašai...
Tau – paskutinis kris.
Pamok vaivorykštei –
Ji tau pamoja...
Vaivorykštė – viltis!
............................................
Tačiau kartu – mirtis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-11-27 13:13:01
Eilėraštį kūrė du žmonės. Tegul išlieka pirmasis :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2014-10-09 23:04:59
Ką bekalbėt, puikus eilėraštis.
Tik paskutinę eilutę aš rašyčiau taip:
Nuo šiolei žuvys kibs :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-09 22:26:58
Bus lietaus
ir vaivorykščių bus,
jų neliečia mirtis
ir lietus.... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-09 09:11:09
Tvirtais logikos mazgais surišta lyrika.