Nebežadėk,
Kaip žada žydinčios alyvos
Gegužio sapną –
Saldų, svaigų...
Dabar jau spalis.
Jos – negyvos,
Net lapai ant šakų nebesilaiko.
Ir dangų žydrą debesys apvilko
Miglų atodūsiais...
Taip ir turėjo būti.
Nuskendęs upėj žvilgsnis pilkas
Ir viesulai šalti kas dieną budi,
Šukuoja smilgas šukom geležinėm –
Rasos nėra,
Kurią skaičiavom pirštais...
Tiktai balti kamienai
Mudviejų beržyne –
Kontrastas rudeniui –
Kad neužmirštum...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-11-27 13:10:36
Niekas niekada nesibaigia. Kad neužmirštum...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-14 21:14:57
giliaprasmis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-13 18:37:42
Dailus, jausmu pagardintas... ramybe dvelktelėjo... nors apie rudenį...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-13 10:43:27
Nuskendęs upėj žvilgsnis pilkas
Ir viesulai šalti kas dieną budi,
Šauniai įsijauti į aplinką... :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-10-13 09:17:03
Dvelkia tobulumu, minčių, jausmų ir išraiškos vienove.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-13 08:37:25
Labai sodrūs gamtos vaizdai puikiai perteikia jausmų tikrumą. Stipri Jūsų lyrika.
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2014-10-13 07:46:03
Miglų atodūsiai. Kad neužmirštum...