Santrauka
Eksperimentas. Užkoduotas (lietuviškai parašytas – pacituotas eilėraštis); Jį galima atsikoduoti – jis yra parašytas lietuviškais žodžiais, lietuviškų raidžių klavišais, TIK klaviatūros registrą perjungus į (RU) Reiškia:
jei įjungsite lietuvišką (LT) klaviatūros registrą, ir rašysite rusiškas raides, kurias matote publikacijoje – parašę galėsite perskaityti žinomo LT. Klasiko, vieno jo eilėraščio paskutinę strofą, kuri yra parašyta čia, žemiau mano kūrinio. Štai toksai eksperimentas.
O gal kažkas jau atspėjo, ar žino mintinai, LT žymaus klasiko eilėraščius, ir šį klasiko eilėraštį taip pat, kurio paskutinė strofa yra čia publikacijoje užkoduota po rusiškų raidžių ženklais, bet parašyta lietuviškomis raidėmis – perjungus tik klaviatūros registą?..)
Pamąstymas apie LT vieno autoriteto
(Ramybė Jam) lyrinį žodį; (klausimai retoriniai...)
Santrauka
Pastebėjimas: Panegiriška lyrika visada lėkšta
- (arba ) - nusišypsok, poete, po savo laikinojo kūno fizinio
mirties...
Santrauka
Medituodami neniekinkite ir nebranginkite kylančių minčių, tik ieškokite savojo Proto, tų minčių šaltinio. Turite suprasti, kad viskas, kas šmėsteli jūsų sąmonėje ar iškyla jums prieš akis, tėra laikinos realybės iliuzija. Todėl neturėtumėte tokio reiškinio nei bijoti, nei juo žavėtis. Jeigu jūsų protas bus tuščias KAIP erdvė, nesuteptas išorinių dalykų, jūsų nevargins jokios piktosios dvasios – net mirties patale.
Vis dėlto, pasinėrę į meditaciją, NELAIKYKITE galvoje nei vieno iš šių patarimų. Jūs turite virsti vieninteliu klausimu: „Kas yra šis protas?“, Jūs suprasite, kad jis yra visų Budų ir gyvų būtybių esmė.
DZEN MOKYTOJAS BASSUI TOKUSHO (1327–1386)
„TRYS DZEN STULPAI“
Santrauka
Trumpasis literatūrinis žanras Tanka. Kiekvienas tekstas parašytas rusų kalba, o lietuvių kalba tai tik tekstų turinio vertimas – tačiau tai ne Tanka žanro formos tekstai, o tik tekstų turinio vertimas, „apie ką“. Kadangi tekstų tematika dinamiškai tarpusavyje rezonuoja, tai sudėjau juos į vieną dieną, nes juos galima skaityti visus iš eilės, ir toksai jų skaitymo būdas neblaškys, o tik dar geriau padės pajausti jų kiekvieną, nors tai yra ir atskiri (savarankiški) tekstukai – priklausantys trumpajam literatūriniam žanrui.
Santrauka
Mes dažnai girdime sakant: „aš artistas“, „aš socialistas“, „aš respublikonas“, „aš demokratas“, „aš mąstytojas“, „aš juokdarys“, „aš jautrus ir ryžtingas, tvirtas, bet pažeidžiamas – geras skaistus tyras“. Kas mes be šių etikečių? Kas Jūs esate, kai iš tikrųjų atsikratote visų „už“ ir „prieš“? Atmeskite tai, ką mėgstate ir ko nemėgstate, visus savo įsivaizdavimus apie karjerą ir postą. Kas gi liks? „Dieve, nežinau... Aš niekas, aš niekas.“
Štai kaip mes jaučiamės, tačiau tai netiesa. Kai IŠ TIKRŲJŲ visko atsisakome, tampame viskuo. Būtent tada mes susitapatiname su visais daiktais: Gėle, Ąžuolu, Rytmečio žvaigžde. / - Dennis Genpo Merzelis, AKIS NIEKADA NEMIEGA - / iš knygos 365 DZEN; (arba trumpiau - - -
Santrauka
Kažkoks vienas Asmuo, pasivadinęs anonimu (tryliktų metų sausio 29 dieną – ankstų rytą, paskaitęs mano publikuojamą tekstą pavadinimu „apie Dharma, arba apie esminę daikto prigimtį“ ) pamąstė žodžiais: „Tik nesuprantu, kaip gali žvakė neskleisti šviesos“, – bet jei to nesuvokia /kaip?/, tai vargiai ar tekste esantį turinį iš viso suprato; tačiau gal tik to tekste (tarkim, per savo neatidumą daiktų prigimties esmei) ir nesuprato, o gal ir dar nepriaugo, mat jokių aplinkybių neturėjo, kad tai suvoktų, o gal patingėjo suprasti tai, ko jau suprato nesupratęs?.. tai yra patingėjo pakontempliuoti, pamedituoti klausimu, kurį suprato, kad nesupranta „KAIP žvakė gali neskleisti šviesos?..“ IR tikriausiai labai greitai suprastų „Kaip?", jei dužus (tarkim) laivui, (kuriame tarp visų plaukusių gyvų ir negyvų kūnų ir jo kūnas plaukė tuo laivu), tas anonimas ;) ), kaip ir kiekvienas gyvis, plaukęs tuo laivu, ir savisaugos instinkto įtakotas – gelbėdamas tą savo laikinąjį kūną, kaip ir kiekvienas gyvas padaras, (kaip jau minėjau – dužus laivui ir atsiradus kūnams vandenyje), galiausiai jis pakliūtų (nuplukdytų tą savo kūną ir pastatytų ant sausumos) pakliūdamas į negyvenamą salą, ir ten, toje saloje, rastų ŽVAKĘ... (kokia to daikto esminė prigimtis?..) --- o jei ir tada nesuvoktų? Tai gerai, tokiu atveju, jei žinotų nors tiek: „žvakės ant medžių neauga...“, – pamąstykit teiginį: „žvakė šviesos neskleidžia, ji tik liudija žmogaus buvimą Žemėje po Saule“ , – o čia toliau, toks sufleris: „skleidžia šviesą – žvakė, ar liepsna?;
šildo namus – anglis ar kaitra?; žudo – kulka ar žmogaus valia? (Ketinimas paleisti į gyvą daiktą kulką juk nėra pati kulka? kaip žvakė nėra liepsna...) Ir dar, tokie daiktai kaip: Baimė, Džiaugsmas, Neapykanta, Meilė, Nuotaika… YRA KUR?.. jaučiančiojo išorėje -–ore, ar viduje – gyvame kūne esančioje sieloje?.. (o šiam, šią dieną publikuojamam filosofinio charakterio eilėraščiui, vienas iš trijų pavadinimų; kuris? – tai kam kuris arčiau jo (vieno iš skaitytojų) suvokimo.
Santrauka
(iš viso penkios, mat dvi pirmos po vienu pavadinimu: „Įžūli ironija“)
Santrauka
Mėnulio šviesa kalba apie naktį kada Žemės viena pusė randasi šešėlyje, kol kita jos pusė atspindi saulę, ir randasi - dienoje;
Santrauka
Retas kuris nekrūptels, jeigu palaikai krūpteltų, nors ir raudant visiems, šermenyse...
