•„Šviesa viduje...“; •„Tamsa – iliuzija“; arba •„Nubudimų akimirkos – suvokime“
Santrauka:
Kažkoks vienas Asmuo, pasivadinęs anonimu (tryliktų metų sausio 29 dieną – ankstų rytą, paskaitęs mano publikuojamą tekstą pavadinimu „apie Dharma, arba apie esminę daikto prigimtį“ ) pamąstė žodžiais: „Tik nesuprantu, kaip gali žvakė neskleisti šviesos“, – bet jei to nesuvokia /kaip?/, tai vargiai ar tekste esantį turinį iš viso suprato; tačiau gal tik to tekste (tarkim, per savo neatidumą daiktų prigimties esmei) ir nesuprato, o gal ir dar nepriaugo, mat jokių aplinkybių neturėjo, kad tai suvoktų, o gal patingėjo suprasti tai, ko jau suprato nesupratęs?.. tai yra patingėjo pakontempliuoti, pamedituoti klausimu, kurį suprato, kad nesupranta „KAIP žvakė gali neskleisti šviesos?..“ IR tikriausiai labai greitai suprastų „Kaip?", jei dužus (tarkim) laivui, (kuriame tarp visų plaukusių gyvų ir negyvų kūnų ir jo kūnas plaukė tuo laivu), tas anonimas ;) ), kaip ir kiekvienas gyvis, plaukęs tuo laivu, ir savisaugos instinkto įtakotas – gelbėdamas tą savo laikinąjį kūną, kaip ir kiekvienas gyvas padaras, (kaip jau minėjau – dužus laivui ir atsiradus kūnams vandenyje), galiausiai jis pakliūtų (nuplukdytų tą savo kūną ir pastatytų ant sausumos) pakliūdamas į negyvenamą salą, ir ten, toje saloje, rastų ŽVAKĘ... (kokia to daikto esminė prigimtis?..) --- o jei ir tada nesuvoktų? Tai gerai, tokiu atveju, jei žinotų nors tiek: „žvakės ant medžių neauga...“, – pamąstykit teiginį: „žvakė šviesos neskleidžia, ji tik liudija žmogaus buvimą Žemėje po Saule“ , – o čia toliau, toks sufleris: „skleidžia šviesą – žvakė, ar liepsna?;
šildo namus – anglis ar kaitra?; žudo – kulka ar žmogaus valia? (Ketinimas paleisti į gyvą daiktą kulką juk nėra pati kulka? kaip žvakė nėra liepsna...) Ir dar, tokie daiktai kaip: Baimė, Džiaugsmas, Neapykanta, Meilė, Nuotaika… YRA KUR?.. jaučiančiojo išorėje -–ore, ar viduje – gyvame kūne esančioje sieloje?.. (o šiam, šią dieną publikuojamam filosofinio charakterio eilėraščiui, vienas iš trijų pavadinimų; kuris? – tai kam kuris arčiau jo (vieno iš skaitytojų) suvokimo.
* * *
Duris išverst – sakytum norint įsilaužt kažkam vidun,
Nežinau kam, ten esančiam už jų stambiu griausmu
Ir siautėjančiam taip galingai,
Pavargęs, baimės sekinamas – rodos be jėgų jau
Išlaikyti uždarytas tas duris,
Sekundė po sekundės, baimės stingdomas ir sunkiamas – jau
Be jokios vilties,
Nebeturėdamas prarasti ko – nebent tos įtampos,
To varginančio sustingimo...
Staiga!
Susivokiau minty,
Sakytum prisiminęs, kad žinau
Žodžius, kaip jie iškart,
Čia pat, pradėjo sklisti, plūsti iš manęs į jį,
Į tą kažką besiautėjantį ten
Anapus durų:
„Sakyk man pagaliau,
Kuris ESI už jų –
Pas ką veržies, pas ką atėjęs tu ir
Kas tu?!..“ – stebėjęs lyg, ar lyg savęs besikreipiančio klausęsis
Čia pat atsakymą išgirdęs
aiškų
aiškų:
„o kaip žinot galėt galiu?
tai tu man atsakyk, juk – tu mane, ne aš tave,
Sapnuoji“ –
Nubudau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Bazas
Sukurta: 2014-07-01 23:40:58
Aršus suvokimo troškimas susprogsta į klausimą ir atsakymą. Aš dažnai kalbuosi su savimi. Kartais, kai klausi savęs, kažkas atsako. Lyg tu, lyg ir ne. Gal tas balsas ir būna anonimo? Ir jis tik šaižiai nusijuokia į mano suvokimą, bet nepalieka neapdovanojęs už pastangas suprasti nesuprantamą. Kur prasideda ir baigiasi sapnas? Kartais sapnas nuneša labai toli, iš ten kur grįžti nesinori, bet pramerkus akis, pildant tuštumą įpročiais ir prisiminimais, pabyra saujos klaustukų. Jie, kaip embrionai raitosi ir spurda vaisingose mintyse. Taip kontempliuojant kartais užgimsta žodis. Ir jis praturtina, kilsteli, jei ne visus girdinčius, tai bent tą tariantįjį, tą anonimą. Nuo tos akimirkos niekas nebebūna taip pat, kaip ir nebebuvo prieš tą akimirką. Galiausiai ir lieka tik akimirka ir vienas klausimas, kuriam atsakymo nėra, bet tai žinant, reikia jo ieškoti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-01 23:30:29
Pradėjau skaityti ir , turbūt neperskaitysiu iki galo.Tai ne tik "neužkabino", kaip Jūs vertinat kitų darbus, tai tiesiog ne poezija o šizofreninė paskaita . Kas čia per išsireiškimas... GALĖT GALIU?
Santrauka įdomiau skaitėsi
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-01 17:12:03
Giliai filosofiška...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-01 15:36:40
Santrauką perskaičiau įdėmiai, mintis aiški, bet dėstymą galima būtų trumpinti. Na, bet stilius yra stilius.
Žodis įtakoti nevartotinas, jeigu ką. Tai liaudyje beveik 100 proc. paplitęs parazitas. Žodyne jo nėra.
Įtakoti > (pa)veikti, daryti įtaką ir pan.
Bet pereinu prie esmės. Kūrinys sunkokai įveikiamas (man), bet neatmetu – netgi traukia, ir net pagal savo suvokimą pasirinkau pirmą pavadinimo variantą. Pažiūrėsiu, gal vakare kitaip atrodys.
Skyryba: paprastai sakytum, rodos reikia išskirti.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-07-01 14:48:14
labai jau paslaptingas kūrinys. man patiko, įtaigiai parašyta
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-01 13:58:45
Eilių nekomentuosiu, nes bijau, kad galiu nusikomentuoti. O santrauka, nors ir labai ilga, patiko. Giliai (protingai) varto autorė.