Santrauka:
Nenoriu nieko užgauti. Tai tik mano išsikalbėjimas, jausmų išliejimas...Santrauka:
:)Santrauka:
Kažkada dirbau su fiziškai neįgaliais vaikais iš vaikų namų, su vaikais, kurie niekada nematė savo tėvų, namų. Ar jie juos turėjo? Gal... Bet visi jie tuo tikėjo. Ir dar tikėjo, kad kada nors ateis jų mamos ir jie jau nebegrįš čia, kur nėra tikros šilumos. Ir jie niekad neteisė savo tėvų, niekada... Šiame eilėraštyje nėra mano minčių, tai tų vaikų mintys ir norai, todėl jis parašytas be ypatingų išvingiavimų. Tai lyg ir mergaitės monologas.Santrauka:
Žmogų galima įkalinti, surišti, neišleisti, bet jo mintys - visada lieka laisvos...