Nereikia atsiprašinėti.Dėkui už nuoširdžius žodžius.
Anonimas
Sukurta:
2010-09-19 19:31:53
Taip, visą vienatvę, visą ilgesį... neši lyg kuprą ir niekaip negali nusimesti. Užtat palieki „kitoks“. Aš puikiai jaučiu, kas dedasi sieloje. Puikiai suprantu - ilgesys ;ipnus lyg neišvengiamybė. Dieve, ir už ką baudi?..
Geriaui pirmam išeiti.
Paskutiniu metu, kai paskaitau - dažnai ašarą nušluostau. Man vis dar skauda. O sako: žaizda užgis
Nebūk viena, eik į žmones. Eik, galų gale pas Jūratę, vis lengviau bus.
labai gilus, vaizdingas...tiesiog tikras su tikrais išgyvenimais...kokybiškai susiskaitė
Anonimas
Sukurta:
2010-09-18 17:39:02
...su giliu sielvartu, ilgesiu praeities mažiems stebuklams...labai įtaigios mintys vaizdai. Nepalik, ką rinkai po dulkelę, taupei, kad turėtum -
Seną motiną su išprotėjusio laiko akim,
Mūsų mylimą šunį ir seną apgriuvusią klėtį,
Kurioje tavo dviratis likęs su iškreipta ašim. - Dieve, kiek daug čia moteriškos vilties ir meilės...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-09-19 20:00:37
Nereikia atsiprašinėti.Dėkui už nuoširdžius žodžius.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-19 19:31:53
Taip, visą vienatvę, visą ilgesį... neši lyg kuprą ir niekaip negali nusimesti. Užtat palieki „kitoks“. Aš puikiai jaučiu, kas dedasi sieloje. Puikiai suprantu - ilgesys ;ipnus lyg neišvengiamybė. Dieve, ir už ką baudi?..
Geriaui pirmam išeiti.
Paskutiniu metu, kai paskaitau - dažnai ašarą nušluostau. Man vis dar skauda. O sako: žaizda užgis
Nebūk viena, eik į žmones. Eik, galų gale pas Jūratę, vis lengviau bus.
p.s. atsiprašau, kad neištvėriau.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-18 23:40:31
Tas skausmas niekada nepraeis, laikas neišgydys, tiesiog išmokys su juo gyventi. Linkiu stiprybės, o eilės puikios.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-18 20:38:20
labai gilus, vaizdingas...tiesiog tikras su tikrais išgyvenimais...kokybiškai susiskaitė
Anonimas
Sukurta: 2010-09-18 17:39:02
...su giliu sielvartu, ilgesiu praeities mažiems stebuklams...labai įtaigios mintys vaizdai.
Nepalik, ką rinkai po dulkelę, taupei, kad turėtum -
Seną motiną su išprotėjusio laiko akim,
Mūsų mylimą šunį ir seną apgriuvusią klėtį,
Kurioje tavo dviratis likęs su iškreipta ašim. - Dieve, kiek daug čia moteriškos vilties ir meilės...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-18 16:29:19
Sunkus, bet širdžiai mielas lažas, kurį neštum ir neštum. Jautrus, išmąstytas, per širdį perėjęs kūrinėlis, todėl ir skaitytojui išlieka ilgam.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-18 16:00:33
Labai giliai jausmingas. Ir iš tiesų, rodos to nepatyręs tokių eilių neparašytum.