Saloje

Krenta obuoliai, žvaigždės ir mes
į laiko bedugnę.
Ponia baimė jau atvyko,
žiūri į užmerktas akis.
Gilus kvėpavimas švelniais kontūrais
piešia laisvės pavidalą.
Pievų ramybė, vandens besvorybė
ugnies šešėlius vaikys.
Ak!..
Si Liu Za

2010-09-19 10:19:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-09-20 23:17:36

toks lengvas ak.

Vartotojas (-a): Si Liu Za

Sukurta: 2010-09-19 20:41:48

Sveika užėjusi:) Dėkui už komentarus, ypač paskutinį žodį:)
Ugnies šešėliai niekada nemiega, baimė žiūri į mūsų medituojančias akis, laukia:) Ybė, ybė ir ak man sustiprina jausmą. Vanduo yra stebuklingas reiškinys, jis kartais nesveria:) Skyrybos ženklus maniau sudėjau gramatiškai teisingai... Vientisumo gal kiek trūksta. Stengsiuos toliau:)

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-09-19 19:30:37

Sveika atvykusi. : )
Trūksta vientisumo, kableliai ir taškai rodos iš akies surašyti,vanduo sveria ir gal to (ybė-ybė) eiliavimo gale atsisakyčiau,nereikia ir to :Ak. Į kieno akis žiūri baimė? Kodėl šėšėliai? (naktyje jie užmiega)
Kontekstas ramus. Nesustokit.

Vartotojas (-a): Si Liu Za

Sukurta: 2010-09-19 19:18:51

Ačiū. Čia jauku:) o dėl salos... čia jau iš kurios pusės pažiūrėsi:) mes tai ten pabėgom nuo viso to, kas už okeano;)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-19 15:50:24

Sveika atvykusi į žž. Čia irgi krenta obuoliai, žvaigždės ir mes. Arba kylam, Čia kaip kada ;) O saloje nėra laisvės, juk ji apsupta okeano, atkirsta nuo pasaulio. Na, nebent mintimis sugebėtum iš ten pabėgti.