Įsibrovei į naktį, kai aš karšinau godų geismą
Ir kovojau su kerinčio grobio šešėliais lipniais,
Nes norėjau suplėšyti kūną ir taip atsiteisti,
Bet ir vėl paklydau po prislegiančios meilės skliautais.
Tu mane ištirpdei tarsi rūką ant pakraščio miško,
Kai prakvipusiom žemuogių smilgom rankas Tau rišau
Ir jutau, kaip fontanais nežemiška nuostaba trykšta
Lyg dėkodama už netikėtą atokvėpį Tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-20 23:37:23
jau pradedu atpažint Nuodų saldžiakartį skonį :)
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-09-20 22:48:48
gera skaityt...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-20 21:55:48
Labai, labai patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-20 21:51:31
Net labai geras.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-20 20:54:40
meilė visada dėkoja , ... taip
Anonimas
Sukurta: 2010-09-20 20:51:06
geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-20 20:22:25
Tokia tu man patinki :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-20 16:25:20
Kai prakvipusiom žemuogių smilgom rankas Tau rišau
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-20 15:21:11
gaivalšikas :)