Santrauka:
Manau, kad mano pasisakymas nebus ištrintas, ir jūs mane suprasit.Santrauka:
Pasiilgau beržo sulos. Ir dar kažko. O ko?Santrauka:
Anot varno Goliaus: tai vis dėlto tokie užrašai....Santrauka:
Tai dar vienas gabaliukas iš to paties, varginantis skaitytoją, gerb. komentatorių, mane — irgi. Puiku, kad visi turime bemaž vienodas galimybes: neskaityti, nekomentuoti, nerašyti.Santrauka:
Net tuomet, kai KanadojeSantrauka:
Taigi čia trečias raštas iš to mano sumanymo, kurį kartais pavadinu savęs skaitymu, Jau sakiau, kad sėkmės didesnės nesitikiu, tačiau tuos, kurie skaitys, paprašysiu žvilgtelėti į pirmąją iš penkių nuotraukų, esančių virš teksto. Pirmą nuotrauką skiriu nelyg šių tekstų iliustracijai. Tai dažniau bus ne mano nuotraukos, o pasiimtos, tarkim, trumpam pasiskolintos. Man atrodo, kad jų išdėstymo padėtis labai patogi tokiam darbui atlikti. Štai ir bandau pasinaudoti tokia proga. Dabar ieškau iliustracijai gražiai besijuokiančio žmogaus.Santrauka:
Tai va, pasirodo, užkliuvo internetinis parašas ir, kaip suprantu, tai todėl, kad per jį tikiuosi kažkaip patogiau apglostyti buvusį laiką. Tačiau tai manęs iš bėdos negelbsti: tą, buvusį, kur kas geriau atsimenu, negu ką tik praėjusį. Kažką parašau, o netrukus galvoju, ar tikrai parašiau, ar tik žadėjau parašyti. Šita užmarštis labai vargina rašant didesnį kūrinį. Manau, kad tai asmeniškai man skaudžiausias (kol kas) senatvės pasireiškimas. Tačiau ne, ne, apie tai nerašau, tačiau darosi įdomu, kada mielas Pakeleivis man pasakys: Pranuci, ar ne laikas sugrįžti namo?Santrauka:
Kelintą kartą bandau realizuoti sumanymą, bet vis nesėkmingai. Nelabai tikiu, kad šį kartą pavyks geriau, tačiau pabandyti vis dėlto verta. Noriu pabūti ateities laiko žiupsnelyje, kur ir žemės po kojomis nėra. Tai beveik tik laiko ir erdvės struktūra. Na, o šia santraukai skirta vieta, manau, būtų prasminga pasinaudoti it stebėjimo punktu, matant save prie darbo, kurio jau negaliu pakelti, bet vis dar bandu: o gal pavyks...