Santrauka:
Ėch!.. Kaip aš pavydėjau sugipsuotos Linos rankos!Santrauka:
Dieve šventas, nepykit, kad taip ilgai pas Jūsų neapsilankiau. Turėjau didelių bėdų ir sirgau gripu, bet aš tikrai Jūsų visų labai ilgėjausi. Tikiuosi mano romano nepamiršote? Skaitykit toliau, gal patiks?Santrauka:
- Mėgautis savo gyvuliškumu, - jis ištarė tuos žodžius, kurie viską apibendrino, - yra daugiau nei žmogiška.Santrauka:
- Ar tai jūsų partnerė, - paklausė plėšdamas popierinį bilietėlį, - tada labai malonu! Šios nakties linksmybės pasibaigs tik po aušros. Malonaus jums laiko, – administratorius juodomis smokingo kelnėmis ir balta varlyte ant kaklo linktelėjo į priekį, tada pagarbiai palydėjo jį smalsaujančiu žvilgsniu.Santrauka:
– Ką tu darai, ką darai?... Dieve, Reine, Prašau! Ne! Kvėpuok! Kas tau?! Reine! – pritūpusi purtė už pečių, traukėsi iš striukės kišenės nosinę.Santrauka:
- Žmonos? Tada tikrai gerai, - pasuko galvą pažiūrėti. – Tavo žmona skaniai kvepia? Mano mikas ja kvepės... užuosiu, kai eisu į tuliką. Nepavydėsi?