Netikėk
Sudilo žingsniai į nebylų kalną,
Dar vakar kupiną sizifiškų jėgų -
Nebetikėk ,kad tas šuva nekanda,
Nes jis vis tiek įkas iš pasalų.

Varvėjo gėralas tradicijom Velykų-
Kisieliškumu per lipnias rankas.
Nebekartok, kai taip toli išvykus
Atgal jau nieks prie svirno neatves.

Nutilo nejučia mergaičių giesmės -
Jas nemadingi iššlama beržai.
Tu netikėk, kad lapkričiui atvėsus
Dangaus skaroj nešėlsta aitvarai.

Nemigos alergija

Aš nemigą padalinau į skyrius:
Arbatos, knygos, nerimo, delčių.
Tai bus romanas, kai ryte numiręs
Jis vakare nerado artimų.
Ar drumzlina bulvarinė novelė,
Kai šaudėsi draugai dėl jos kančių,
O prie namų pirma žolė sužėlė -
Alergija tų nemigos naktų.

Deganti jūra

Dera rankos sudėtos kryžmai
Prie šventeiviškų kontūrų veido.
Melsvas fonas su ochra taškais
Saulės zuikiais žemyn nusileido.

Ta trapi šviesulių lengvatis
Fokusuojančiu judėsiu žaidė.
O mėnulis - nuraudęs vagis
Per anksti pasirodęs "per klaidą".

Ar skaudėjo tau delnus, Žili,
Apkabinus vėl ochrateptuką ?
Net sustoti trumpam negali -
Tavo pirštuose spalvos pasiutę.

Aš rankas susidėsiu kryžmai
Prieš paveikslą iš jūros bedugnės.
Ar, baltasis šamane, žinai -
Tavo jūroje įžiebiau ugnį.

Apkabink vakarais girgždant prietemoj vėjo skeletui
Kai pritars barbiaskambis lietus į varines skardas
Lyg nebūtų rudens nuskubėjusio traukinio bėgiais
Ir bevardėj stoty besimeldžiančio keisto tavęs

Nenutilo svirpliai - surūdijantys ilgesio vyriai
Nors kaukšėjo akordais kulniukai batelių nauji
Tą sekmadienio rytą be galo jautrus ir sustiręs
Išgirdai ką sakiau- bet jau niekad daugiau negirdi

Suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
Prie nublukusios biblijos lapų giesmėms atvertų
Pasilenksi orus, nes rugsėjis lynojantis vėlei
Negrąžins tos melodijos bliuziškos vario stogų.

Populiarus tas posakis šiais laikais -yra kaip yra. O aš norėjau nors vieną sykį gyvenime kovot dėl

savo laimės. Nėra kaip yra -tebūnie kitaip. Sutraiškė sparnelius ir parodė vietą. Ne tik parodė ,bet

nusviedė į ją . Kas liko? Džiaugiuosi tuo, kas liko...Tėra tik tavo puslapis. Į kurį įeinu kokiom dviem

minutėm ir kvepteliu tavęs. Vėl esu eilinis sraigtas - yra kaip yra.

Paslapčiom, tyloje, kartais prie žvakių, prisiliečiu lyg prie tavęs tai minutei. Rodos pajaučiu ant skruosto

tavo barzdotąjį. Yra kaip yra.

Ateis laikas ir nebus net to -o aš turėsiu gyventi. Nebus kaip yra. HMMM..............

ulia -olialia
nei čia buvo, nei čia ką
užkniso supūvėlis:(

gerb. vartotoja Ana Marija,
Oficialiai kreipiuosi prašydama nekomentuoti mano opusų. Manau, kad tai padaryti nesunku ir tamstai jokio vargo nesuteiks, o atvirkščiai - sutaupo laiką.
Kreipiuosi kol kas asmeniškai.
Dėkui už toleranciją ( tikiu į jūsų suprantingumą).

KIEK NORĖSIU , TIEK VERKSIU -KĄ NORĖSIU TĄ RAŠYSIU. FOREVER.
KAM NETINKA -NESKAITO.

Bergždumai 2
jam nuraškė vaikystėj pirštus
tėvo pjautuvas priekaišto žodžiais
liko toks tarsi būtų perpus
ar per sprindį ar net per paguodą
visad laukė kol svetimas klups
paskui tolstantį sekdamas godžiai
kartais glostė jo kūną lietus
kai pravirkdavo svetimos rožės....
2007-09-08

Nesuvaldomai

Nesugrįžk, išdraskydamas lemtį -
Tyliai pieštą paveikslą dangaus.
Man vienai buvo gera pasenti,
Išragavus brandumą rudens.

Net ir spalvos miglos rodos dygios,
Kai takai lietumis nulašnos.
Aš jais bėgsiu daug sykių suklydus
Be galvos, be rimties ir tiesos.

Vėl prie durų trapiu kilimėliu
Išsitiesiu, netekus prasmės -
Tu sugrįši gašliai susivėlęs
Iš kitos garbanotos nakties.

Išalsuos sienos tirpstančios vardą
Tarsi sprogmenį rankoj regės -
Tu išeisi, kad grįžtum ne kartą
Iškankinančiu nervu danties.