Užtat
Nepriimu vandens, ateinančio kas naktį
Su prakaito drožlėm iš nerimo dienų.
Juk vieno colio man pilnai pakaktų,
Kad neieškočiau ryto seklumų.
Ir nesugrįžtų vaizdiniai klajokliais,
Sudegusiais liepsnojančiuos namuos –
Net velnias faustams sielų nepavogtų,
Jei seniai eitų gultis po pirmos.
Turiu dėžutėje senoj daugybę fantų,
Nuo ilgo laikymo netekusių jėgų –
Užtat prie lovos antidepresantai
Su prakaito drožlėm betikslių geidulių...

Grįžimas


Mano kaimas kvepės lietumi
Sunerimęs dėl krekšiančio vėjo
Obuoliai žemėn kris nekalti
Paryčiais nuo tylos sukvailėję
Kiek apkurtęs senasis šuva
Gan netaktiškai rytą aploja
Atminties vaizdinių genama
Aš sugrįšiu į prarastą rojų
Ten, kur kaimas gražus lietuje
Gladijolių žiedais nulašnojęs
Ak, kaip miela suvokt, kad rasa
Išbučiuos jau pavargusias kojas....

Žinojimai

Nekaltinkim upės
Jai liūdna vienai be skenduolių
Kaip kartais be karo
Valdovai įninka kortuot
O namas be vaiko
Tai puodžius be kvepiančio molio
Ir upės nelaikom -
Ji teka, kai einam raudot.

Gražiai prie namų
Nusitaškė apmusintos sienos
Kai žaros nuraudo,
Norėdamos pavakarot
Žinojau maišydama
Svečiui suvirtą žirnienę
Nes vokietis orą gadins
Su žavingu mein Gott

Tikrai nebe kartą
Be reikalo šaukiamės dievo
Juk jis jau atvargo
Už judišką grašį kantrus
Nekaltinkim nieko
Kad pienas įkaitęs išbėgo
Gal patys užmiršom
Kaip degina karštis padus

Nerasta
Visi belūpiai šneka -medžiai, sienos, žemė,
Laiškai, tylėjimas, net tavo draugo žvilgsnis,
Ir mobilus begarsis, ir tuščia stotelė,
Ir tai, kas manyje ilgokai nenurimsta:
Nemylima, nemylima, nemylima.

Ištirpsta prietemoj begarsiai siluetai,
Bet akylėja žvilgsnis - jis ligonis
Ir šnekasi plaukai iš skausmo susirietę,
Apdulkę pakely ilgų klajonių:
Nesuprasta, nesuprasta, nesuprasta.

Nereik peties - galiu pati suklupti,
Kada nelieka vardo - nesišypsau.
Bevilčiai pralaimėjus laimės rungtį
Šlapioj nakty prie kelio stoviu šiaip sau:
Nesurasta, nesurasta, nesurasta.

Dabar kitaip neįsivaizduoju faino vyro- jis turi būti aukštas, liesas, juočkis, su plike ir akiniuotas, o jei dar duobutės skruoste.....
O anksčiau patiko mėlynakiai blondinai.
Kaip antroje gyvenimo pusėje keitėsi....

Malda

Jeigu melsčiausi –
Melsčiausi Liūdesiui:
Prasmingesnio už jį nebėra.
Ar prisimeni?
Buvome rudenį
Lietuje mes tokie artimi.
Ir prie kapo duobės –
Vėl mylėjome
Vienas kitą
Beveik atvirai
Davėm priesaką
Prieklėty vėjuje
Kai raudodami
Čirpė žiogai.
Ir šiandien prie bažnyčios
Suklupome
Pasimelsti jaukioj tylumoj...
Jeigu melsiuos –
Tai melsiuosi Liūdesiui
Nes iš ten grįžta
Buvę namai.

Mes tiktai netikri pakeleiviai
Iš visai nesvetingų namų -
Tu man kartėliu lūpas suvilgei
Kiek anksčiau jas apglaistęs melu
Ir tas vakaras buvo ne mūsų -
Pasivogę jį slėpėm nakty,
Kol nuo jaudulio meilės uždusę
Atsibusdavome nekalti...
O paskui nesugrįžom į lietų,
Nenukritom ant žemės slidžios-
Liejom dangų vaizduotės paletėm,
Bet neradome savo spalvos.

???????????????????????????????????????????????????????????????
Buvo žmogus ,kuris vienintelis mane vadino taip nuostabiai Emuške.
Kaip baisu -aš jau niekad nebūsiu Emuške..........
?????????????????????????????????????????????????????????????

Adrenalinas

trauka vaiduoklių namo begalinė
tamsioj nakty šnopuoja nežinia
putojančio nešuos adrelino
kada einu lyg įtampos kine
o rūbai iki žemės susiraizgo -
baltoj rankovėj kruvini lašai
apdujusi iš baimės kaip nuo vaistų
nes akyse -vieni rudens rūkai
galėčiau klykti garsiai, bet dejuoju
tik virpulys viduj -karšta lava
krentu staiga prie Didžio Siaubo kojų -
kad tik vangi išnyktų Rutina.

KAD NEŠNEKĖTI SU ŽMOGUM, REIKIA JO NEKĘSTI, O KAD NEKĘSTI REIKIA RASTI PRIEŽASTĮ.
AR TU RADAI PRIEŽASTĮ??????????
PASAKYK MAN PASKUTINĮ SYKĮ -KOKIĄ?