Santrauka
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano /Cézanne / paveikslui.
Santrauka
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano /Cézanne / paveikslui.
Santrauka
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano /Cézanne/ paveikslui.
Santrauka
Eilėraštis to paties pavadinimo P. Sezano /P.Cézanne/ paveikslui.
Santrauka
Eilėraštis to paties pavadinimo P.Sezano paveikslui. /PAUL CEZANNE Melting Snow at l'Estaque/
Santrauka
Mes sėdėjome gana erdvioje kavinaitėje. Lankytojų beveik nebuvo,pro didelius langus matėsi lėtai lašantys melsvi liūdni varvekliai.-Tai jus taip ir per visus šalčius niekas iš gretimos gyvenvietės ir neaplankė, vietos valdžia nepasiūlė pagalbos net jūsų vaikams? - Ne neaplankė ir nepasiūlė - atsakiau kažkodėl pasijutus nejaukiai. - Nemanykit, kad žmonės tokie beširdžiai, paprasčiausiai jie įbauginti,jiems neleista jums ištiesti pagalbos ranką -dabar Lietuvoje visiems uždėti nematomi apynastriai dar baisesni negu sovietų laikais- tęsė mano bendrakeleivis. Nepaklausys - vieną naktį ,ar net baltą dieną bus pakarti, arba sudeginti.Laisvė nušvito tik gruobuonims,kurie išdraskys ir išpardavinės visą Lietuvą.Tos labdaros, tai tik mūsų gėda - seni , problematiški neaprobuoti vaistai, kažkiek bulvelių vieno geradario iš Italijos, supeliję makaronai, kirmelėti miltai, išnešiotų skudurų krūvos - kam visos tos komedijos reikia? Aišku mums užmuilinti akis,kad nematytumėm,kaip ardomi fabrikai, fermos, naikinamos mokyklos,vaikų darželiai,ligoninės ,nes jiems reikia išparduoti viską ir paversti kraštą ubagiška išmaldos buveine...o juk buvome bene iš labiausiai pasiturinčių išsivysčiūsių respublikų, reikėjo tik trupučio sąžinės, pertvarkant šalį savarankiškesnei ekonomikai.-Klausiausi tos šnekos labiau pašiurpusi, negu ledinėje palaukėje per baisiausius šalčius.
Santrauka
Sibiro šalčiais mane su vaikais paspirginus žiema Žemaitijos pamiškės lentinėje būdelėje, paskatino kritiškai pažvelgti į dainuojančios revoliucijos dovanotą laisvę.Tačiau vos tik nutyso nuo mūsų būdelės bei tvartelio melsi pavasario varvekliai,vėl atgijo aibės sentimentų ... gal viskas pakryps į gerą...gal...Daug skaudžių klaustukų rūpėjo išsiaiškinti, ir buvau laiminga, kad galiu atvirai pasikalbėti su mane sutikusiu pavežėti iki Kauno išsilavinusiu, labai intelektualiu maloniu žmogumi. Nepaprastai jautriai jis išklausė mano gyvenimo istoriją. Pajaučiau,kad tai jį labai sujaudino. Privažiavęs pakelės kavinukę,paklausė, ar neužeitumėm išgerti puodelio kavos. Nuojauta man pakuždėjo, jog jis nori man kažką labai svarbaus pasakyti...sutikau.
Santrauka
Kelionėse naudojausi daugiausiai pakeleivingomis mašinomis.Man tai įdomu, kadangi mėgstu bendrauti su žmonėmis, o ypač, kai pašnekovas yra nuoširdus ir atviras.O ilgose kelonėse dažnai nepažįstami bendrakeleiviai būna visiškai atviri - kažkam juk norisi atverti sielą, išsipasakoti...paslapties nieks neišduos, kadangi susitikom akimirkai,kad visam laikui išsiskirtumėm. Noriu pridurti, kad kelionės pakeleivingomis mašinomis turi daug rizikos faktorių, nepatarčiau naudotis...Tačiau mano sąlygos buvo ekstremalinės, turėjau labai skubėti - laukė vaikai ir visas namų ūkelis...Dievas gal ir čia savo pirštą laikė prispaudęs - labai daug taip važinėjau ir visi sutikti žmonės buvo geri, sąžiningi ir įdomūs.
Ir šį kartą mane sutikęs pavežėti gana dar jaunas žmogus buvo labai išsilavinęs,atviras ir šnekus.Atvėriau ir aš savo širdį , kažkam reikėjo pasiskųsti, nes per baisiausius šalčius tik drąsinau visus.
