Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo P.Sezano paveikslui. /PAUL CEZANNE Melting Snow at l'Estaque/
******
Dvi spalvos drasko viena kitą,
Jos ryja vėją su šerkšnu,
Jos trupina uolas, granitą--
Vien ant skeveldrų gyvenu--
Nuskėlė debesys sutemę
Pasaulio pusę ir dangaus,
Sukaustęs šaltis purto žemę--
Tuojau varpu ji vėtros gaus,
Tuojau, tuojau juoda bedugnė
Po medžių sielomis suoš--
Ir neš perkūnai juodą ugnį,
Pusnynai pragaru kvatos,
Kad liepsnos jų įveikt negali--
Vis ryja viena kitą jos...
Apnuoginęs šaknis, bedali,
O medi, medi prarajos--
Dvi spalvos drasko viena kitą,
Jos ryja vėją su šerkšnu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-15 22:22:14
Balta ir juoda..... Dvi priešingybės.
Labai raiškus , stiprus kalbėjimas.
Veržlus kūrinys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-15 20:41:37
Vaizdingas, jausmiškai veržlus... ne tik ryškiai atspindi P.Sezano paveikslą, jo stilių..., bet ir gerai sukuria tą stiprią emociją priešybių ar vidinių prieštaringumų amžinoje kovoje...
Patiko.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-15 19:07:28
Pakilus...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-14 23:05:51
Dvi spalvos - dvi priešingybės... ir kuri kurią?