******
Betono strėlės, medžiai išnarintais sąnariais,
Namų langai apakę, durys juodos--
Pro čia tik sutemos virpėdamos praeis,
Betirpstančios sudegintuose soduos--

Čia baugiai klaiposi šešėliai drumzlini
Su atspindžiais beviltiško likimo
Vėlyvojo rudens, o tvenkiny
Dangus dejuojantis virš pikto skardžio rymo--

Ir jei ne tie kalnai balti toli--
Numirčiau nuo dygaus vienatvės švino...
Sapne per juos ateit juk tu gali--
Atskridęs vėjas , vėjas apkabino

Kalnų baltųjų nendrę ilgesy
Ir vandenų lelijos atminimą--
Žaibai raudojo, debesys visi
Iš džiaugsmo spalio vėtroje užgimę...