Santrauka
Galvą pradėjo lankyti mintis, kad atėjo laikas, kuomet žmogus pradeda apčiuopti dangų. Tereikia išmokti priimti jį ir, prašau, gyvenk, būk jame.
Santrauka
Namai- ne lašiniais dengti, žinojau - katės nesuės
Santrauka
- Aš melagis, Tomai. – Tfu!, - vėl nusispjoviau: - Net neįsivaizduoji, kiek daug reikia žmogui meluoti net nežinant, kad meluoja. O kai pagaliau suvoki, kad esi melagis, vėl prireikia sumanumo, proto, kad tuo galėtumei įtikinti kitus, jog esi melagis.
Santrauka
Parėjo tėvas ir sūnus ir šluoja tėviškėje kiemą, abu sutilpdami į vieną
Santrauka
Žiūriu į veidrodį ir netikiu – lyg aš, bet ir ne aš.
Santrauka
Su tėvo kepure, švarku, auliniais batais pabūsiu dalimi prisikėlimo.
Santrauka
Į namus grįžau, norėdamas ir čia, krašte gimtam, ugnelę šilumai užkurti.
Santrauka
Tik laikrodžiai visur kaip lėkštės skraido ir nusileist nemoka iš dangaus
Santrauka
Aš jau žinau mintis lemties aukščiausios
Santrauka
Pavasario etiudas
