Renku dantis

Dar vis paklausiant išgirstu-
Kas sau
         (o ir kitiems)
                             esu?

Ne nuopelnais matuoju
Ir atsakyt nepaprastai sunku..

Aš pelėda.
Aš paukštis girių
O kaip žmogus-
              žmogus šilinių,
Sudėtas raidėmis garsų.

P - piemuo, nes daug ganiau.
R – rašau, norėdamas priminti,
     kad buvau.
A – atrodo, niekas gert nemokė,
      bet pomėgis šis man it dovana.  
      Ar ne todėl nevengiu meilės žmogui,
      Nors, žinoma, nekeikiu ir savęs.
N – namai- ne lašiniais dengti,
      žinojau - katės nesuės.
A  - aš niekad niekam blogo nelinkėjau -
       Gražiais atsiminimais gyvenu.
S – save, paspirdamas lazda,
paskutinius dantis renku.