Santrauka:
Pavasario etiudas
Ne karas.
O sprogsta ir sprogsta –
Nuo sėklos, įkritusios žemėj,
Lig medžio viršūnės danguj.
Taip liejasi kraujas pavasario žalias,
Taip sirpsta medus.
Klausa, įsikibęs į gerkles giesmių,
Savęs atpažinti nemoku –
Girdžiu, kaip lukštenasi jaunas žmogus –
O Dieve, ir seniai išsprogo!
Pabarsto sunkia atmintim sėtuvių
Per slenkstį išėję į lauką –
Ir sprogsta, oi sprogsta
Žiedai pumpurų –
Per Lietuvą visą,
Gyvenimą visą,
Per visą jų
Džiaugsmą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-03-14 00:58:00
entąjį kartą skaitau
nuo žaliojo kraujo
tyla susirgau
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-03-12 20:00:12
Būtent. Viduje pavasarėja pradžioje ir tai aplinkoje pasimato, sprogimas negriaunantis...
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2008-03-12 19:00:53
va kaip čia Tamsta gražiai išsprogai :)
Sveikinuos ir aš. Po žiemos miego taip gera sprogti, lukštentis...
Tikra teisybė. Net ir tiems, kurie tik apsimeta(m) jauni...
Ak, kaip gerai tau matos...Už tai -ačiū!
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-03-12 11:49:21
"O Dieve, ir seniai išsprogo!" -
perskaitau "seniai" (kas?) ir vien už tai myliu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-12 11:32:06
...labai gražus, pilnas gyvybės alsavimo...PAVASARIS...